Internetinis operos gidas ir Bergo “WOZZECK” santrauka
Wozzeckas – svarbiausia XXI a. atonaliosios muzikos opera ir pirmasis pilnametražis šio stiliaus kūrinys. Bergas pasirodo kaip puikus dramaturgas, kuris šiuo kūriniu iki šiol žavi publiką.
Turinys
Pagrindiniai įvykiai
♪ Du, der Platz ist verflucht!
♪ Ich hab’ ein Hemdlein an, das ist nicht mein
♪ Andres! Andres! ich kann nicht schlafen
♪ Dort links geht’s in die Stadt Žmogžudystės scena
♪ Tanzt Alle; tanzt nur zu, springt, schwitzt und stinkt
♪ Entracte
Rekomenduojama įrašyti
Atonalumas ir Šionbergo įtaka
Vienaveiksmę operą “Erwartung”, pirmąją atonalią operą apskritai, taigi ir “Wozzeck” pirmtakę, 1909 m. parašė Arnoldas Šionbergas (Arnold Schönberg). Tai istorija apie moterį, kuri klaidžioja po mišką ieškodama savo meilužio, susiduria su jo lavonu ir šioje siaubo kelionėje patiria visus dvasinius pojūčius. Atonalia muzika Schönbergas norėjo išryškinti nerimą keliančias psichologines būsenas. “Erwartung” muzika buvo perkomponuota, nė vienas motyvas nesikartojo, o tai reiškė visišką atotrūkį nuo operinės muzikos tradicijos.
Bergas buvo Schönbergo mokinys, o Schönbergas – Bergo muzikos mokytojas ir vadovas. Tačiau Bergas nesirinko visiškai to paties kelio. Po dešimties metų jis sukūrė “Wozzeck”, iš esmės atonalų, tačiau naudojo muzikines formas su struktūra ir pasikartojimais. Bergas net ėjo taip toli, kad naudojo leitmotyvus (žr. skyrių apie pirmojo veiksmo pirmąjį paveikslą) ir taip nutiesė tiltą nuo romantinės Wagnerio dramos iki atonalios muzikos.
Šaltinis
Kūrinys sukurtas pagal nebaigtą 1837 m. Büchnerio dramą “Woyzeck”. Literatūrą mėgstantis Bergas pjesę pamatė 1914 m. ir nusprendė kūrinį įgarsinti. Tačiau kelias į šį tikslą buvo akmenuotas. Büchneris paliko tik fragmentą. Prieš ankstyvą mirtį jis spėjo užbaigti trisdešimt ranka rašytų scenų (“paveikslėlių”), be puslapių numerių ir neaiškios kūrimo stadijos. Praėjus daugiau nei penkiasdešimčiai metų, austrų rašytojas Karlas Emilis Franzosas cheminiu būdu sugebėjo dabar jau išblukusius eskizus vėl padaryti įskaitomus ir iš jų suformuoti teatro pjesę.
Bergas paėmė Franzoso originalą ir iš trisdešimties Franzoso versijos scenų sudėliojo penkiolika. Jis jas iš dalies suredagavo, bet nekeitė kalbos. Franzos klaidingai nenaudojo originalo pavadinimo “Woyzeck”, o Bergas perėmė šią rašybos klaidą.
Bergą žavėjo Woyzecko, kurio likimas buvo paremtas tikru įvykiu, asmuo ir likimas. Vygando sūnus 1780 m. peiliu subadė 46 metų našlę. Jis tikriausiai sirgo šizofrenija. Teismas vienas pirmųjų nurodė atlikti jo beprotybės ekspertizę. Ekspertizė pripažino jį kaltu ir 1824 m. Leipcigo turgavietėje jam buvo įvykdyta mirties bausmė. Büchneris apie šį įvykį sužinojo iš medicinos žurnalo, kurį prenumeravo jo tėvas. Büchneris į dramą įpina ir kitų keistų atvejų istorijas iš žurnalo.
Biografinės paralelės
Šiame kūrinyje apie kareivį, kuris iš pavydo ir beprotybės nužudė savo nesantuokinio vaiko motiną, yra netikėtų biografinių paralelių su Bergo gyvenimu.
Akivaizdžiausia biografinė yra Marijos asmenyje. Bergų šeimos vasarnamio tarnaitė Marie Scheuchl susilaukė vaiko nuo septyniolikmečio Albano. Šeima norėjo išlaikyti šį “paklydimą” paslaptyje ir mainais už slaptumą sumokėjo jai kompensaciją. Netgi vėlesnė Bergo žmona Helene apie tai sužinojo tik po Bergo mirties. Paralelės tęsėsi; be vardų atitikimo ir nesantuokinio vaiko buvimo, teigiama, kad dramos Marija yra stulbinamai tikslus tarnaitės portretas.
Per Pirmąjį pasaulinį karą 1915 m. Bergas buvo pašauktas į kariuomenę ir netrukus dėl astmos buvo perkeltas į Karo ministeriją Vienoje. Ten, kaip teigiama, jis kentėjo nuo blogo savo viršininko alkoholiko elgesio. Taigi jis galėjo pasinaudoti savo karinės tarnybos patirtimi ir viename laiške rašė: “Jo figūroje yra dalelė manęs, nes nuo karo metų buvau toks pat priklausomas nuo nekenčiamų žmonių, surištas, ligotas, nelaisvas, rezignuojantis, net pažemintas. Be šios karinės tarnybos būčiau toks pat sveikas, koks buvau anksčiau.
Muzika I – muzikos formos
Šios operos muzika ir dramaturgija yra labai struktūruotos. Kiekvieną veiksmą sudaro 5 scenos, kurios išdėstytos tematiškai.
Pirmajame veiksme Berg’as kiekvienam pagrindiniam veikėjui (išskyrus Wozzeck’ą) parašo po charakterinę pjesę. Kiekvienoje scenoje personažas pasirodo susitikime su pagrindiniu veikėju. Taip susipažįstame su personažais ir jų santykiu su Wozzecku. Kiekviena pjesė pagrįsta savo muzikine forma (1: siuita, 2: rapsodija, 3: maršas / lopšinė, 4: pasakaglija, 5: rondo).
Antrasis veiksmas taip pat atitinka šią netikėtą struktūrą. Penki paveikslai parašyti simfonijos seka (1: Sonata, 2: Fantazija/Fuga, 3: Largo, 4: Scherzo, 5: Rondo).
Galiausiai paskutinis veiksmas – tai 5 išradimų seka.
Keista, kad nė viena iš šių formų nėra kilusi iš muzikinio teatro; visos jos kilusios iš absoliučios muzikos. Bergas norėjo sukurti tam tikrą susvetimėjimą su griežta forma, kad sustabdytų romantišką įprastinių operos formų išsišokimą. Pats Bergas komentavo, kad jis “ne tiek daug dėmesio skyrė tam, kad būtų muzikinis baubas, o veikiau natūralus teisingai suprastos, geros, senos tradicijos tęsinys!
Muzika II – orkestras
Aprašytos formos klausytojui vos girdimos, muzikinė sąranga pernelyg sudėtinga, o suprasti ją įmanoma tik naudojantis partitūra ir turint tam tikrų žinių.
Ne mažiau reiklus ir orkestro partijų naudojimas. Orkestras yra vėlyvojo romantizmo dydžio ir turi plačią spalvų paletę, pridėjus gitarą, ksilofoną, celestą, akordeoną ir lazdele. Visas orkestras daugiausia girdimas metamorfozės muzikoje (perėjimuose tarp paveikslų). Patys paveikslėliai orkestruojami labai taupiai, kad tekstas būtų suprantamesnis. Savo ruožtu Bergas kiekviename paveikslėlyje keičia orkestrinę sudėtį, o tai reikalauja didžiulio derinimo ir repeticijų, dažnai muzikantams tenka net fiziškai keistis.
Muzika III – “Visai nedainuok!”
Bergas norėjo Büchnerio dialogus perkelti į sceną su kokybiška vaidyba, todėl susilaikė nuo dainuojamųjų formų, pavyzdžiui, arijų. Bergas turėjo aiškų įsivaizdavimą, kaip dainininkai turėtų dainuoti: “Jokio dainavimo! Bet vis dėlto aukštis turi būti nurodytas ir įrašytas dainavimo aukštis (tiksliai po natų); pastarasis, tiesa, su kalbos rezonansu”. Tai atitiko kalbančiojo balso naudojimą, kaip ir prieš dešimt metų Schönbergo “Pierrot-Lunaire” – techniką tarp dainavimo ir kalbėjimo.
Dramaturgas Bergas – jo įtaka Hičkokui
Büchnerio dialogai daugiausia buvo kasdieniai ir nelabai įkvepiantys dvasingai operai. Bergui tai nebuvo kliūtis – priešingai, Bergas buvo dramaturgas ir išvystė neregėtą tonalios kalbos turtingumą. Garsusis kompozitorius Bernardas Herrmannas, išgarsėjęs Hitchcockoko filmų muzika, buvo prisiekęs Bergo gerbėjas. Garsioji žmogžudystės duše scena su disonuojančiais aukštais smuikų šūksniais filme “Psichopatas” buvo įkvėpta Bergo muzikos ir tapo vienu didžiausių momentų kino istorijoje. Smuikų klyksmą galite išgirsti pirmojo veiksmo pirmojo paveikslėlio garso įraše
Apžvalga
Nuo pirmosios Bergo sceninės patirties su “Wozzeck” 1914 m. iki premjeros praėjo ištisi 11 metų. Berlyno valstybinės operos generalinis muzikos direktorius Erichas Kleiberis (Erich Kleiber) palaikė kūrinį ir pats dirigavo premjeros metu. Kai kurie ekspertai manė, kad kūrinys neįvykdomas. Siekdamas teisingai įvertinti kūrinio sudėtingumą ir naujumą, Kleiberis surengė 137 repeticijas.
Publikos reakcijos buvo nevienareikšmės. Reikėjo tikėtis, kad dalis publikos ir spaudos reagavo nesupratingai. Avangardas buvo entuziastingai nusiteikęs, kūrinio svarba buvo pripažinta anksti, o iki Bergo mirties 1935 m. jis buvo atliktas daugiau kaip 160 kartų. Naciams užgrobus valdžią, kūrinys dingo iš teatrų, tačiau netrukus po Antrojo pasaulinio karo pabaigos vėl pateko į repertuarą, kuriame išliko iki šių dienų.
WOZZECK I veiksmas
Leitmotyvai
Synopse: Ankstų rytą kapitono kambaryje Wozzeckas nusišauna prieš karininką. Kapitonas nori pasikalbėti su Vozzeku, tačiau šis lieka vienakalbis. Kai vyresnysis karininkas užsimena apie nesantuokinį Wozzecko vaiką, kuris gimė “be bažnyčios palaiminimo”, Wozzeckas pabrėžia, kad vargšai žmonės negali sau leisti elgtis moraliai.
Be uvertiūros, tik su būgnų sūkuriu, kuris turėtų reikšti kariuomenę, iškart 5-ajame takte prasideda dainuojamasis balsas. Kūrinys parašytas siuitos forma (preliudas, pavana, kadencija, žigas, kadencija, dvigubas gavaitas I/II, oras, preliudas kraupiu žingsniu).
Netrukus išgirstame pirmąjį operos leitmotyvą – tai natų seka, kurią pakartotinai girdime Wozzecko “Jawohl, Herr Hauptmann” (“Taip, kapitone”).
Toliau pateiktame įraše girdime Hitchcocko smuiko šūksnius ištraukoje, prasidedančioje 3:30.
Vienas svarbiausių leitmotyvų, su kuriuo susiduriame Wozzecko kūrinyje “Wie arme Leut!” (“Mes, vargšai žmonės!”) Tai netikėtai C-dur triada. Apie ją rašė Bergas: “Kaip galima būtų dar akivaizdžiau parodyti pinigų, apie kuriuos kalbame, objektyvumą!” Leitmotyvas pasirodo vėl ir vėl.
Šykštaus ir paprastai mąstančio kapitono vaidmuo parašytas tenoro buffo balso fachu, kuris išreiškia karikatūrišką viršininko charakterį (žr. taip pat aukščiau skyrelyje “Biografinė informacija”).
Langsam, Wozzeck, langsam! (Lėtai, Wozzeck, lėtai!” Po vieną!) – Grundheber – Grundheber
Synopsis: Wozzeck’ui įsakoma eiti į lauką, kur jis pjauna kartu su Andres’o lazdomis. Jis pasakoja savo bendražygiui apie jį kankinančias tamsias vizijas.
Šis kūrinys yra rapsodija trimis akordais ir trijų strofų medžiotojo daina. Berg’as kiekvienai figūrai priskyrė po instrumentą, Wozzeck’ui akompanuoja trombonas, atitinkantis jo baritono aukštį.
Kūrinys išnyra su austrų kariniais signalais iš toli, kuriuos Bergas įsisavino per savo tarnybos metus.
Du, der Platz ist verflucht! (Tu, vieta prakeikta!) – Berry / Weikenmeier
Marija ir jų nesantuokinis vaikas
Synopsis: Marijos, Vozzeko vaiko motinos, kambaryje. Pro langą ji stebi karinį paradą. Kai ji mojuoja būgnų majorui, kaimynė Margaretė apšaukia ją prostitute, turinčia nesantuokinį vaiką. Marija piktai uždaro duris ir dainuoja sūnui lopšinę. Paskui į duris pasibeldžia, įeina Wozzeckas. Jis neturi akių Marijai ir jos vaikui, tik pasakoja apie savo tamsias vizijas ir išeina iš sutrikusios moters kambario.
Kūrinys prasideda tolumoje skambančiu maršu. Marijos ir Margaretės pokalbis yra grynai sakytinis teatras, Bergas neužsirašė jokių pastabų.
Po to seka lopšinė, kuri, nors parašyta klasikiniu 6/8 laiku, dėl greito tempo nepateisina lūkesčių. Nenuostabu, kad vaikas negali užmigti su motinos vidine sumaištimi. Prieš atvykstant Wozzeckui, abu randa ramybę, kurią Berg’as įkomponavo svajingais celestos garsais.
Tschin Bum, Tschin Bum – Grundheber / Behrens
Maniakinis gydytojas
Synopsis: Norėdamas užsidirbti pinigų, Vozekas pasamdė save medicininiam eksperimentui. Jau kelis mėnesius jis valgo tik pupeles. Jis eina pas atsakingą gydytoją reguliariai tikrintis ir pasakoja apie savo vizijas. Gydytojas nesidomi Wozzeck’u kaip žmogumi, jis jam yra tik “atvejis”. Būtent įrodymas, kad nesubalansuota mityba veda į beprotybę, kurią gydytojas regi su didžiausiu pasitenkinimu. Jis tikisi išgarsėti su šia įžvalga.
Bergas parašė Passacaglia pagal klasikinę dvylikos tonų temą ir ją varijavo 21 kartą. Šiuo negailestingu kartojimu jis parodo gydytoją kaip maniakiškai valdomą.
Was erleb’ ich, Wozzeck? (Ką aš patiriu, Wozzeck?)
Synopsis: Marija gatvėje sutinka Tamburmajorą, ilgai netrunka ir jie abu nueina į Marijos butą.
WOZZECK II veiksmas
Antrasis veiksmas atitinka simfonijos struktūrą: 1. Sonata, 2. Fantazija / fuga, 3. Largo, 4. Scherzo, 5. Rondo.
Synopse: Su rankiniu veidrodėliu Marija grožisi auskarais, kuriuos jai padovanojo būgnininkas, ir svajoja apie geresnį gyvenimą. Ant jos kelių guli jos vaikas, kuris nenori miegoti ir ją trikdo. Netikėtai įsiterpia Vozekas. Jis pastebi auskarus ir įtaria tiesą, kai Marija tvirtina juos radusi. Jis duoda jai pinigų ir išeina iš buto.
Was die Steine glänzen? (Kuo šviečia akmenys?) – Behrens / Grundheber
Synopsis: Wozzeckas gydytojas ir jo kapitonas susitinka gatvėje. Kapitonas nuobodžiauja “Doktor Sargnagel” (“Daktaras karsto vinis”) paviršutiniškomis filosofinėmis pastabomis. Keršydamas daktaras pranašaująs šokiruotam karininkui insultą per artimiausias keturias savaites. Kai jų kelią kerta Wozzeckas, abu išlieja savo nusivylimą ant jo. Kapitonas užsimena Wozzeckui, kad jo žmona jam neištikima. Giliai paveiktas Wozzeckas palieka juos abu.
Berg’as partitūroje kelis kartus įrašė neįprastas atlikimo nuorodas. Su Hauptmannu jis ne kartą rašė “trūkčiojantis balsas” arba “nosinis balsas”, o su Daktaru – net “kaip asilas”.
Wohin so eilig, geehrtester Herr Sargnagel? (Kur tas skubėjimas, brangiausias pone Sargnageli?) – Dönch / Berry
Marijos ginčas su Vozzeku
Synopse: Vozekas skuba pas Mariją ir su ja konfliktuoja. Ji išsisukinėja. Grasindamas Vozeckas prieina prie jos. Ji rėkia, kad jis jos neliestų, mieliau renkasi peilį jos kūne nei jo smūgį. Marija grįžta į savo butą ir palieka beviltišką vyrą.
Ši scena yra duoklė Schönbergui, instrumentuotė atitinka Schönbergo Kamerinę simfoniją op. 9. Pagal Bergo nurodymus 15 muzikantų išeina iš orkestro duobės ir geometrine forma išsidėsto scenoje.
Guten Tag, Franz (Laba diena, Franz) – Berry / Strauss
Tavernos scena
Synopsis: Vėlyvą vakarą užeigos sode. Vaikinai, kareiviai ir tarnaitės šoka. Tarp jų yra Marija ir būgnininkas. Vozekas juos stebi ir jau yra girtas. Marie šaukia jam provokuojančius žodžius. Pasirodo juokdarys ir pranašauja kruviną poelgį.
Kūrinys pradedamas lendleriu, grojamu tonalia muzika. Po amatininko dainos kūrinys pereina į valsą, parašytą laisva tonacija.
Jį tęsia medžiotojų choras, kuris primena Freischütz (galbūt tai sąmoninga reminiscencija į Woyzecko, kuris įvykdė žmogžudystę Freischütz sukūrimo metu, gyvenimą).
Grįžta scherzo ir ländlerio formos. Siužetas ir muzika vis labiau virsta košmaro scena.
Ich hab’ ein Hemdlein an, das ist nicht mein (Aš turiu marškinius, kurie ne mano) – Abbado
“Wozzecke” iškyla keršto idėja
Synopse: Naktį kareivinėse Wozzeckas guli ant gulto šalia Andreso. Jis negali užmigti, jį persekioja peilio vizija, mintys apie žmogžudystę jį jaudina. Į sargybos kambarį įeina girtas būgnininkas su buteliu šnapso. Jis pažemina Wozzecką, kad šis užkariavo Marie. Abu įsivelia į muštynes, Vozekas nugali. Vozzeko svajonė apie peilį virsta sprendimu.
Vaiduokliškas trumpas vaiduoklių choras pristato kūrinį, sumanytą kaip “Rondo martiale con Introduzione”. Vizijos kankina Wozzecką, o vaiduoklių choras sugrįžta. Orkestrui traškant, traškant ir skambant būgnų majoras daro savo išdaigas.
Andresas! Andres! ich kann nicht schlafen (Andresas!” Negalėsiu miegoti) – Berry / Uhl
WOZZECK III veiksmas
Berg kiekvieną iš penkių šio akto paveikslų apibūdina kaip išradimą. Kiekvienas paveikslas apibūdina asmens apsėdimą, nesvarbu, ar tai būtų Marijos kaltės jausmas, ar Wozzecko nužudymas, ar kruvinos rankos, ar karštligiškos peilio paieškos.
Marie kaltės jausmas
Synopse: Marija naktimis gulėdama nemiega ir skaito Biblijos istoriją apie svetimautoją. Ji jau seniai nematė Wozzecko ir gailisi dėl to, ką jam padarė. Ji įtaria, kad atsitiks nelaimė.
Pačioje pradžioje išgirstame temą, kurią Bergas panaudoja kaip pagrindą 7 variacijoms ir fugai.
Und ist kein Betrug in seinem Munde erfunden worden (Ir jo burnoje nebuvo sugalvota apgaulė) – Lear
Nužudymas
Synopse: Naktis, Vozekas ir Marija susitinka prie tvenkinio miške. Nostalgiškai prisimindamas geresnius laikus, Vozekas įsmeigia peilį jai į gerklę.
Bergas parašė išmonę apie toną H, kuris yra visagalis.
Kūrinys prasideda tyliai, grėsmingai, girdisi švelnūs smuiko klyksmai, skelbiantys nelaimę. Prieš veiksmą Wozzeckas tyli, bet atvirai grasina Marijai (“Tas, kuriam šalta, daugiau nesušals! Tu nesušalsi su ryto rasa”). Virš scenos pakyla blyškus mėnulis. Tai muzika prieš žmogžudystę. Margaretė miršta su perveriančiu riksmu, orkestre skamba baisūs akordai. Ištrauka baigiasi didžiuliu crescendo.
Dort links geht’s in die Stadt (Ten kairėje yra miestas) – Berry / Strauss
Antroji smuklės scena
Synopsis: Wozzeck eina į užeigą. Jis nori šokti, kad pamirštų žmogžudystę. Margaretė aptinka kraujo dėmes ant jo marškinių ir visų akivaizdoje su juo susiduria. Vozekas pabėga iš užeigos.
Kūrinys prasideda polka, grojama nesuderintu fortepijonu. Vėliau pasigirsta smuikų, akordeono ir sunkūs bombardono (tam tikros rūšies tūbos) garsai.
Tanzt Alle; tanzt nur zu, springt, schwitzt und stinkt (Šokiai visiems; tik šok, šok, prakaituok ir smirdėk) – Berry / Lasser
Wozzeck grįžta į tvenkinį
Synopse: Vozekas grįžta prie tvenkinio ir ieško peilio, kad paslėptų įrodymus. Radęs jį, jis neria gilyn į tvenkinį, kad ten jį paslėptų. Bandydamas nuplauti kraujo dėmes, jis nuskęsta. Gydytojas ir kapitonas eina pro tvenkinį ir išgirdę skęstantį žmogų, abejingai nusprendžia nieko nedaryti.
Bergas šį kūrinį apibūdina kaip “išradimą apie šeštąjį akordą”. Pagrindines natas sudaro b, c, e, cis, cis, es, f.
Das Messer? Wo ist das Messer? (Peilis? Kur yra peilis?) – Berry
Tarpininkavimas
Toliau pateikiamas interliudas parašytas daugiau ar mažiau tonaliai d-moll tonacijoje. Vėl girdime daugelį operos motyvų, o interliudas baigiasi dvylikos tonų akordu, kuris skambėjo Marijos mirties metu.
Entracte
Synopsis: Ryte prie Marijos namų žaidžia vaikai. Jos vaikas taip pat yra ten ir jodinėja ant arkliuko. Visi jie bėga į mišką, kai išgirsta, kad rastas Marijos kūnas. Tik Marijos sūnus nesupranta, kas atsitiko, ir vienintelis likęs vaikas.
Opera baigiasi išradimu apie aštuntosios natos judesį.
Ringel, Ringel, Rosenkranz, Ringelreih’n!
Rekomendacijos dėl įrašymo
SONY, su Walter Berry, Isabel Strauss, Fritz Uhl, Carl Doench, diriguojant Pierre Boulez ir Orchestre du Theatre National de l’Opera de Paris
Peter Lutz, opera-inside, internetinis operos gidas apie Albano Bergo “WOZZECK “.
Leave a Reply
Want to join the discussion?Feel free to contribute!