Internetinis operos gidas apie ANDREA CHÉNIER
Umberto Giordano su šia opera sulaukė sensacingos sėkmės dar nesulaukęs trisdešimtojo gimtadienio. Jis tapo nemirtingas ir kartu su Mascagni, Leoncavallo ir Puccini tapo viena iš keturių ryškiausių žvaigždžių “verizmo danguje”.
Turinys
♪ Synopse
♪ Aktas IV
Įrašymo rekomendacija
Esminiai įvykiai
Synopsis
Premjera
Milanas, 1896 m.
Libretas
Luigi Illica, pagal istorinę André Chénier asmenybę.
Pagrindiniai vaidmenys
André Chénier, rašytojas ir poetas (tenoras) - Gérard, grafienės Coigny tarnas, vėliau prokuroras (baritonas) - Maddalena, grafienės Coigny duktė (sopranas) - Roucher, Andrea Chénier draugas (bosas) - Bersi, Maddalenos tarnaitė (mecosopranas).
Įrašo rekomendacija
Paaiškinimai
Istorija ir premjera
Būdamas jaunas kompozitorius, Giordano kelerius metus buvo sudaręs sutartį su leidykla “Sonzogno”, kuri jį išvarė su žodžiais, “kad jis visiškai neturi talento”. Visiškai be pinigų likęs Giordano buvo beviltiškas ir paprašė savo draugo, tuo metu gerai žinomo kompozitoriaus Franchetti, tarpininkauti. Sonzogno, kuris taip pat buvo “La Scala” direktorius, suteikė Giordano dar vieną šansą. Luigi Illica 1894 m. parašė jam libretą istorijai apie prancūzų poetą “Andrea Chénier”. Dabar Giordano persikėlė pas Illicą į Milaną ir pradėjo kurti varganomis sąlygomis. Kartais jis gyveno ir kūrė laidojimo namų, kurių viršutiniuose aukštuose gyveno Illica, sandėliuke. Prie operos jis dirbo dvejus ateinančius metus. Kai pristatė baigtą rankraštį impresarijui, Sonzognos muzikos patarėjas jį atmetė. Giordano buvo sugniuždytas ir susisiekė su dabar jau garsiuoju Pietro Mascagni, “Cavalleria rusticana” kompozitoriumi. Jam pavyko nuraminti Sonzogno, kuris priėmė kūrinį su grauduliu. Tuo metu Sonzogno, kaip “La Scala” direktorius, buvo labai prieštaringai vertinamas, nes jam teko patirti daug nesėkmių su įvairiais spektakliais ir jis baiminosi, kad su “Andrea Chénier” vėl patirs nesėkmę. Net su sėkminga opera “Karmen” jis patyrė laivo katastrofą. Įtampa tarp Sonzogno ir Giordano dar labiau išaugo, kai tenoras atsisakė dainuoti savo partiją ir teko ieškoti pakaitalo. Taigi 1896 m. kovo mėn. pakilus uždangai atmosfera buvo labai įtempta. Jau pirmąją ariją teko pakartoti, o spektaklis pasirodė esąs grandiozinis triumfas. Giordano turėjo dvidešimt kartų žengti priešais uždangą ir taip išgelbėjo Sonzogno, kuris džiaugėsi netikėtu įvykių posūkiu.
Libretas
Luidžis Illica rėmėsi istorinės figūros “Andrea Chénier” likimu ir prie jo sugalvojo meilės istoriją. Roucheris, taip pat Maddalena ir Žeraras yra išgalvoti personažai. Kai Illica kūrė šią operą, kartu su Džakota jis taip pat rašė “Toską” ir “Bohemą”. Giacosa buvo poetiškas “eilėraščių rašytojas”, o Illica – puošnus “pasakotojas”. Stebina, kiek daug siužetų ir scenų jis įtraukė į “Andrea Chénier”: matome kilmingą Ancien Régime pilį, piemens paveikslą, Paryžiaus gatvės scenas, revoliucinį teismą, požemių scenas, egzekucijos sceną ir prie to galime pridėti tuziną sceninių vaidmenų. Būtent dėl savo vaizduotės galios Umberto Giordano sugebėjo gauti įkvepiančių vaizdų savo kompoziciniam darbui.
Muzika
Ar vien materialinis poreikis įkvėpė Giordano kūrybinę dvasią? Jis siūlo klausytojui stulbinamai daug puikių melodijų, spalvingų scenų ir puikių emocijų. Giordano rado tinkamus tonus visoms scenoms ir vaidmenims, o būdamas 27 metų jis buvo pasiekęs savo kūrybinių galių viršūnę. Nuo šiol visi tenorai ir sopranai, turėję rangą ir vardą, dainavo patrauklias partijas. Viena pora net sukėlė dainininkų karą, kuris išgarsėjo (žr. toliau). Taip šis kūrinys tapo klasikine “dainuojamąja opera” su visais iš to išplaukiančiais privalumais ir trūkumais.
ANDREA CHÉNIER I veiksmas
Synopse: 1789 m. grafienės pilyje. Ruošiamasi pokyliui. Be daugybės didikų, pakviečiamas ir rašytojas Andrė Šenjė.
Trumpoje orkestrinėje įžangoje gėlėtomis spalvomis aprašoma dekadentiška didikų puotos prabanga bado žiemą. Tarnas Gerardas paniekinamai komentuoja kilminguosius, pašaipiai lydimas dvariškos orkestro šokių muzikos. Antroje dalyje muzika pereina į grėsmingą nuotaiką, pranašaujančią artėjančią pražūtį.
Questo azzurro sofà – Nucci / Howlett
Tarnautojas Žeraras įsimylėjęs Maddaleną
Synopse: Galiausiai, kad Giedrė ir Gediminas yra ištikimi žmonės, kurie turi būti ištikimi savo tėvams: Tarnautojas Žeraras nekenčia aristokratų, tačiau slapta įsimylėjęs grafienės dukterį Maddaleną.
Muzika keičiasi atvykus Maddalenai, ją lydi švelnūs arfos ir vėjo garsai. Net Žeraras, kurio balsas girdimas fone, staiga vėl nurimsta.
Il giorno intorno – Nucci / Caballé
Senojo režimo toninis paveikslas
Synopse: Maddalena, susisupusi į aptemptą liemenį, laukia pokylio.
Šią ištrauką įveda elegantiškas, dvariškas motyvas, kuris kartu su antruoju gražiu ir pakiliu šokio motyvu piešia nuostabų Ancien Régime muzikinį paveikslą.
Soffocco, moro tutta chiusa – Tebaldi
Ganytojo ganytojo scena
Synopse: “Ganytojo ganytojas” (angl: Teatro grupė pramogai suvaidina piemenų sceną.
Romantiška pjesė su moterų choru ir akompanuojant arfai.
O Pastorelle, Addio
“Un di all azurro”
Synopse: “Aukso spalvos ir žėrinčios spalvos” (angl: Balio metu Maddalena provokuoja Šenjė žodžiais apie meilę. Jis gina tikrąją meilę ir išreiškia panieką kilmingiesiems, kuriems nerūpi žmonių vargas.
Ši garsioji arija tenorui yra fizinis iššūkis. Ilgi deklamaciniai ir galingi pasažai, kartais aukštų tonų, meta iššūkį tenorui. Arija trunka 6 minutes, įskaitant rečitatyvą.
Šią ariją išgirsite dviem versijomis: Pavarotti lyrinę ir Franco Corelli herojinę.
Pradėkime nuo Luciano Pavarotti. Ji skamba lyriškai, šiltu tonu.
Un di all azzuro (1) – Pavarotti/Chailly
Franco Corelli nebuvo lyrinių niuansų tenoras. Fischer (Grosse Stimmen): “Jo skvarbus skambesys, atrodė, perskrodžia plienines duris… Veltui lauksime subtilių efektų, verčių ir atspalvių su Corelli, kaip pergalingos aukštakulnių sijos ir plieno tenoras jis vargu ar turi sau lygių”.
Un di all azzurro (2) – Corelli/Santini
Synopse: Žeraras slapta sukvietė į salę alkanus valstiečius, kurie pradeda elgetauti. Grafienė liepia juos išvaryti, po ko Žeraras garsiai atsisako tarnybos pilyje.
ANDREA CHÉNIER II veiksmas
Synopse:Po penkerių metų. Prancūziją valdo Robbespjeras ir ji tapo policine valstybe.
Per l’ex inferno
Synopsis: Maddalena išgyveno valymus. Ją lydi ištikima tarnaitė Bersi, kuri įsidarbina vadinamąja “Merveilleuse” (prostitute). Ją įtartinai stebi “Incroyable” (informatorius), o pro šalį pravažiuoja katorgininkų vežimas su pasmerktaisiais mirti. Bersi ieško Šenjė.
Temer perché – Ewingas
Chénier palaiko ryšį su nežinomuoju
Synopsis: Chénier sužinojo, kad yra įtrauktas į visuomenės priešų sąrašą. Jo draugas Roucheris pataria jam bėgti. Jis gavo pasą, bet Šenjė pirmiausia nori susitikti su nepažįstamuoju, su kuriuo jau kurį laiką susirašinėja.
Credo a una possanza arcana – del Monaco
Synopse: Roučer įspėja, kad laiškas gali būti spąstai.
Roušė išreiškia baimę, kad laiškas gali būti iš “Merveilleuse”, muzikinis motyvas, skambantis pačioje pradžioje, yra labai koketiškas. Atrodo, kad Chénier svajonės apie susitikimą sprogsta.
Calligrafia invero femminil! – Pavarotti / Nucci
Žeraras ieško Maddalenos
Synopsis: Netoli jų pasirodo Žeraras. Kartu su juo yra informatorius. Žeraras pateikia jam ieškomos moters apibūdinimą.
Ecco laggiu Gerard – Pavarotti / Nucci / de Palma / Krause
Synopse: Bersi slapta stebima informatoriaus ir susitikimo vietoje rado Šenjė. Ji praneša jam apie damos pasirodymą. Roušė įspėja ir mato, kad tai pasitvirtino: “merveilleuse”, bet Šenjė nori pasikalbėti su dama. Sutemsta ir patrulis uždega ant tilto esančias lempas.
Giordano šiame trumpame kūrinyje nutapė du gražius paveikslus. Pirmoje dalyje – sutemų nuotaika, o po dialogo trečioje dalyje – vadinamoji sargybinių “Ronda”, lydima būgnų.
Non mi saluti?
Mylintis duetas
Synopsis: Maddalena pasirodo siuvėjos drabužiais. Informatorius ją atpažino ir seka paskui ją. Dabar ji susitinka su Šenjė ir atsiskleidžia kaip moteris, parašiusi jam laiškus. Iš pradžių Šenjė jos neatpažįsta. Kai ji nusiima gobtuvą, Šenjė atpažįsta grafienės dukterį. Ji prarado šeimą ir dabar baiminasi dėl savo gyvybės. Šenjė pasiūlo savo pagalbą ir abu prisipažįsta vienas kitam meilėje.
Tai dviejų sielų, kurios atpažįsta savo meilę reikalingoje vietoje, ekstaziškas duetas.
Ora e soave – Domingo / Scotto
Šioje operoje išgarsėjo Marios Callas ir Mario del Monaco varžybos dėl to, kas garsiau dainuos dviem duetais. Pasiklausykime pirmojo dueto.
Ora e soave – Callas / Monaco
Synopsis: Tuo tarpu Žerarui pranešė informatorius ir jis nuskubėjo pas jį. Jis įsivelia į dvikovą su nepažįstamuoju, o Roušė pabėga su Maddalena. Žeraras sužeidžiamas, bet paleidžia Šenjė, kai supranta, kad tai poetas, kurio klausėsi minėto baliaus vakarą.
ANDREA CHÉNIER III veiksmas
“Nemico della patria“
Synopse: “Nimbo Nimbo” (angl: Po kelių mėnesių. Žeraras sužino apie Šenjė suėmimą. Dabar jis tikisi sulaukti progos susigrąžinti Maddaleną ir, nepaisydamas sąžinės graužaties, rengia kaltinimus Šenjė, kurio kaltumu viduje nėra įsitikinęs.
Ši arija ir scena iškart primena žiaurų ir ledinį Skarpiją. Nenuostabu, kad abi jos kilusios iš Illicos plunksnos. Jai reikia stipraus, dramatiško balso baritono. Pirmoji arijos dalis yra tamsi, antrojoje dalyje pasirodo aistringas Žeraras, o arija baigiasi ekstatišku rallentando “tutte le genti amar”.
Pasiklausykite įspūdingo televizijos įrašo, kurį padarė Giuseppe Taddei, puikus dainininkas ir puikus aktorius. Tris partijas jis atliko vokaliniu ir aktoriniu tikslumu bei meistriškumu. Jo vokalinis ir aktorinis sceninis buvimas šiame kūrinyje yra įspūdingas.
Nemico della patria – Taddei
“La mamma morta“
Synopse: “Mamos mama” (angl: Magdalena gedi savo tėvų, kurių neteko per revoliucijos suirutę. Ji ieško Žeraro ir prašo jo paleisti Šenjė. Žeraras prisipažįsta Maddalenai meilėje, o Maddalena pasiūlo jam meilės naktį, kai jis paleis Šenjė.
Šią Maddalenos ariją sudaro dvi dalys. Pradžioje tai karštas kaltinimas revoliucijos žiaurumams, antroje dalyje girdime ekstazišką meilės himną. Ji prasideda vienišos violončelės garsais, kuriais pradedama “Con espressione”. Maddalena pradeda dešimčia tame pačiame aukštyje šnabždamų natų “La Mamma morta”, blanki ir rezignuojanti. Muzika greitėja, ir kupina siaubo ji mato prieš akis degantį savo šeimos namą. Ugnies spragsėjimas siaubingai girdisi blyškiame styginių tremolo. Užsiminus apie Bersi, sušvinta šiluma, o netrukus tonas vėl pasikeičia į kartėlį, kad Bersi turėjo parduoti save, kad abu išgyventų. Vienišas altas su skausmingu ir guodžiančiu motyvu veda į antrąją dalį. Nuotaika pasikeičia per kelis taktus. Maddalena dainuoja apie savo meilę. Gražia ištrauka “nei miei occhi” atsiveria širdis. Giordano kelis kartus padidina tempą ir intensyvumą ir pasiekia kulminaciją aukščiausia B nata “Ah io son l’amor”. Pabaigoje Maddalena grįžta į pradžios rezignaciją su siaubinga “e vi bacia la morte” (ir mirtis tave bučiuoja).
Jei žinote filmą “Filadelfija”, turbūt prisimenate, kaip Tomas Hanksas paaiškina Denzeliui Vašingtonui sceną iš Andrea Chenier “La mamma morta”, kurią dainuoja Maria Callas.
La mamma morta (1) – Callas
Išgirsite įtaigią Annos Netrebko interpretaciją, kuriai antrina Anna Netrebko.
La mamma morta (2) – Netrebko
“Si fui soldato“su Luciano Pavarotti
Synopse: “Pavaro Pavarotti” (angl: Chénier yra teisiamas. Jis ginasi sakydamas liepsningą kalbą. Taip, jis buvo kareivis, kurio ginklas buvo plunksna. Tačiau gynyba nepadeda, jis nuteisiamas mirties bausme.
Tai išdidi Chénier savigyna. Arijos kulminacija – ant žodžio “Uccidi” (“žudymas”), jis pats nesitiki iš šios istorijos išeiti gyvas.
Išgirskite šį kūrinį puikioje Luciano Pavarotti interpretacijoje.
Si fui soldato – Pavarotti
ANDREA CHÉNIER AKT IV
“Come un bel di maggio” – Didžioji Chenier atsisveikinimo arija
Synopse: Senovinė kompozicija, kurioje skamba: “Šv: Chénier ir Roucher sėdi požemiuose ir laukia egzekucijos. Jis skaito jiems savo paskutines eiles, kurios turėtų palengvinti jų išėjimą.
Ši garsioji arija prasideda mažorinės tonacijos atmosfera (įvesta be galo liūdno klarneto) ir pereina į aistringą mažorinę ekstazę.
Išgirskite šią sceną gražioje, beveik pribloškiančioje Jussi Björlingo interpretacijoje. Jis niekada nedainavo Chenier operos teatre. Jo interpretacija įtikina gražia linija ir melancholišku Björlingo tembru.
Come un bel di di maggio (1) – Björlingas
Dar viena Alfredo Pikaverio (1883-1958) interpretacija.
Come un bel di di maggio (2) – Piccaver
Ekstatiškas finalas
Synopse: “Viskas, kas vyksta, yra tikrovė: Maddalena, padedama Žeraro, sugebėjo prasmukti į kamerą ir mirti kartu su Šenjė. Jie patikina savo amžiną meilę ir vežimu nuvedami prie ešafoto.
Retai kada duete pasiekiamas “Vicino a te” karštis. 140 taktų žėrinčios muzikos, perpintos ekstaziškomis, aukštomis natomis.
Nuostabus dviejų puikių balsų duetas iš septintojo dešimtmečio Italijos. Ekstaziška pabaiga, atitinkanti tekstą “La nostra morte è il trionfo dell’amor” (nuo 4:25). niekuo nenusileidžia.
Vicino a te – Corelli / Tebaldi
Hier noch die zweite Stelle des Sängerkriegs zwischen del Monaco und Callas, die berühmt geworden ist.
Vicino a te – Callas/del Monaco
Rekomenduojama įrašyti
EMI su Maria Callas ir Mario del Monaco, diriguojant Antonino Votto, ir Milano “La Scala” choru bei orkestru.
Arba Luciano Pavarotti ir Montserrat Caballé, vadovaujant Riccardo Chailly (DECCA).
Peter Lutz, opera-inside internetinis operos gidas ANDREA CHÉNIER iš Umberto Giordano
Leave a Reply
Want to join the discussion?Feel free to contribute!