UNIS DÈS LA PLUS TENDRE ENFANCE – arija iš operos Ifigenija Tauridėje

Glucko arijos UNIS DÈS LA PLUS TENDRE ENFANCE internetinis operos gidas

Perskaitykite įdomių faktų ir išgirskite puikių “YouTube” vaizdo įrašų apie garsiąją ariją “UNIS DÈS LA PLUS TENDRE ENFANCE”.

Jei norite išgirsti daugiau apie operą “Ifigenija Tauridėje”, spustelėkite nuorodą į operetės portretą

Arija – santrauka ir pagrindinės aplinkybės

Likus penkeriems metams iki “Ifigenijos Tauridėje” parašymo, 1772 m. Gluckas persikėlė į Paryžių ir naudojosi Austrijos imperatoriaus dukters Marijos Antuanetės, kuri kalbėjo ta pačia kalba kaip ir vokietis Gluckas, globa. Vėlesnė Prancūzijos karalienė jaunystėje Vienoje iš Glucko gavo dainavimo pamokas ir (būdama 18-metė dauphino Liudviko žmona) jau buvo jo globojama Glucko Paryžiaus “Ifigenijoje Aulio mieste”.

Dainavimo kultūra, su kuria Gluckas susidūrė Paryžiuje, turėjo būti siaubinga. Marija Antuanetė atsivežė Glucką, kad šis išmokytų paryžiečius dainuoti. Net 22 metų Mozartui, 1778 m. viešėjusiam Paryžiuje, dainavimas Paryžiuje nelabai patiko: “Dainavimas! – oimè! – Kad tik nė viena prancūzė nedainuotų itališkų arijų. Dar atleisčiau jai jos prancūzišką bliovimą, bet gadinti gerą muziką nepakenčiama… Jie ne dainuoja, o rėkia iš visų plaučių”. Glucką taip pat labai erzino prancūzų dainavimo menas. Savo paryžiečiui Orfėjui jis sakė: “Neįtikėtina, pone, jūs visada rėkia, kai reikia dainuoti, o jei reikia rėkti tik vieną kartą, jums niekada nepavyksta!”

Operos reforma, kurią Gluckas pradėjo prieš 17 metų pastatydamas “Orfėją ir Euridikę”, palietė ne tik dramaturgiją, bet ir dainininkų balsus. Gluckas iš esmės atsisakė ornamentų, o melodinės linijos tapo paprastesnės. Jo operų vaidmenys buvo ne groteskiški ir šabloniški italų operų personažai, o kilnūs iš kūno ir kraujo.

 
Straipsnis: Agamemnonas, vadovavęs graikams prieš trojėnus, buvo priverstas paaukoti savo dukterį Ifigeniją deivei Dianai, kad jo kariuomenei būtų palankūs vėjai. Jis pasipriešino, bet Ifigenija panoro paaukoti save Aulyje. Diana, sujaudinta jos kilnumo, pasiėmė Ifigeniją ir slapta padarė ją šventikėle Tauriso saloje. Agamemnono žmona Klitemnestra nužudo savo vyrą keršydama už dukters netektį. Orestas, įsiutęs dėl mylimo tėvo nužudymo, nužudo savo motiną. Kai Orestas paklausė orakulo, kaip galėtų išpirkti kaltę už motinžudystę, orakulas išsiuntė jį į Taurį, nepranešęs jam apie seserį. Dabar Orestas kartu su ištikimu draugu Pyladu keliauja į salą. Ten juos abu suima valdovo Thoaso kareiviai ir įkiša į kamerą. Ten abu draugai laukia jų laukiančios mirties. Orestas sukrėstas, kad jis atvedė savo draugą į mirtį. Tačiau Pyladas nenori apie tai nė girdėti, jis didžiuojasi, kad mirs kartu su draugu. Nostalgiškai jis prisimena draugystę, trukusią nuo vaikystės dienų.
 

Arija prasideda fortepijonu ir intymia nuotaika. Orkestras pradeda švelniai, skausmingai saldžiomis sekcijomis:

Kantilena turi būti giedama legato. Ji skamba siaurame tonų diapazone ir neturi išraiškingų šuolių. Norėdamas išlaikyti arijos įtampą, dainininkas priverstas kiekvienai frazei suteikti spalvų ir gyvybės.

Troškimas susivienyti mirus turi būti dainuojamas kilniai, todėl “réunir” metu skamba aukšta cis.

Vidurinėje dalyje vėl grįžtama prie švelnios pradžios nuotaikos:

Ji veda į kulminaciją: “La mort même est une faveur” (“La mort même est une faveur” (“Pati mirtis yra malonė”), kuri pakartojama aukštesniu registru ir turi nupiešti guodžiantį skausmą, kurį jiedu patiria iš mirties.

Elegiškas kūrinys baigiasi paguodžiančiai.

Apskritai, arija nesukelia didelių techninių sunkumų, tuo labiau reikia tinkamai interpretuoti dviejų su balsu tragediją.

Parašyta lyriniam tenorui

Pylado vaidmuo skirtas lyriniam tenorui. Lyrinio tenoro balsas yra švelnus, tirpstantis. Balsas turi būti sodrus ir judrus kuriant melodiją. Jis gali lengvai pasiekti aukštas natas ir sukurti gražų skambesį. Lyrinis tenoras turi gebėti įtikinamai dainuoti ir kamerinius kūrinius, ir įdomesnius kūrinius.

Arija – tekstas UNIS DÈS LA PLUS TENDRE ENFANCE

 
Unis dès la plus tendre enfance
Nous n’avions qu’un même désir:
Ah! mon cour applaudit d’avance
Au coup qui va nous réunir!
Le sort nous fait périr ensemble,
N’en accuse point la rigueur;
La mort même est une faveur,
puisque le tombeau nous rassemble.
 
Vieningi nuo pat švelniausios vaikystės,
turėjome tik vieną ir tą patį troškimą.
Ak! Mano širdis iš anksto ploja
smūgis, kuris mus suvienys!
Likimas lėmė, kad žūsime kartu:
nesiginčykite dėl jo griežtumo.
Mirtis pati savaime yra malonė,
nes mus jungia kapas.

Garsiausios UNIS DÈS LA PLUS TENDRE ENFANCE interpretacijos

Šią ariją girdime trimis interpretacijomis.

Fritz Wunderlich sugebėjo suteikti šiai arijai reikiamo spindesio. Pylado skausmas ir pasitikėjimas savimi įgauna nuostabų kilnumą ir intensyvumą. Dainuojama vokiškai (iš vėlesnės Glucko adaptacijos, skirtos Vienai).

Nur einen Wunsch, nur ein Verlangen (1) – Wunderlich

Georges’o Till’o (1897-1984) balsas turi ypatingo žavesio. Nedidelis vibrato, balso skaidrumas ir rafinuotas tonas leidžia arijai atsiskleisti gražiausioje šviesoje. Ypač jo prancūzų kalbos dikcija yra natūrali ir įrodo, kad ši kalba tinkama dainuoti, nors daugelis dainininkų kai kuriuos kūrinius sunkiai ištveria dėl nenatūralaus ir blogo tarimo.

Unis dès la plus tendre enfance (2) – Thill

Švedas Gedda buvo laikomas geriausiu savo kartos “prancūzų” dainininku.

Unis dès la plus tendre enfance (3) – Gedda

Peter Lutz, opera-inside, internetinis operos gidas, skirtas arijai “UNIS DÈS LA PLUS TENDRE ENFANCE” iš Christoph Willibald Gluck operos “Ifigenija Tauridėje