TACEA LA NOTTE – arija iš operos Il Trovatore

Elektroninis operos gidas apie Verdžio ariją TACEA LA NOTTE

Perskaitykite įdomių faktų ir išgirskite puikių “YouTube” vaizdo įrašų apie garsiąją ariją “Tacea la notte”.

Jei norite išgirsti daugiau apie operą “Il Trovatore”, spustelėkite nuorodą į operos portretą

Arija – santrauka ir pagrindinės aplinkybės

 
Aprašymas: Manrikas yra trubadūras ir įsimyli rūmų damą Leonorą, gyvenančią konto di Lunos dvare. Leonora atsako jausmais ir dainuoja apie savo meilę paslaptingam trubadūrui, kuris įsiveržė į jos gyvenimą. Ji kartu su Inesa laukia trubadūro sode.
Šią sceną sudaro dvi arijos. Arija “Tace la notte” prasideda lyriškai ir ramiai naktiniuose rūmų soduose, vėliau užsimenama apie Leonoros meilės jausmus paslaptingajam trubadūrui ir galiausiai baigiasi ekstazės kupinais pasažais. Iškart po jos einančioje kabaletėje “di tale amor che dirsi” dainininkas turi dainuoti koloratūros reikalaujančią romantinę kabaletę.

 
< h2> Tacea la notte:

Verdi toninė kalba perkelia mus į naktinę nuošalaus sodo sceną, kurią romantiškai apšviečia mirguliuojanti mėnulio pilnaties šviesa. Pradžioje dainininkė turi perimti naktinę nuotaiką ir balsu nupiešti tekste aprašytą nuotaiką. Ji prasideda švelniu ir lengvu “notte placida” (rami naktis) ir tęsiasi platesniu “ciel sereno” (giedras dangus) iki švytinčio “la luna viso argenteo” (sidabrinis mėnulio veidas). Muto fermate pereina į B dalį “Dolci s’udiro e flebili”, kurią reikia dainuoti su dideliu jauduliu (saldžiai liūdni liutnios garsai). Šis motyvas vėl kartojamas pradedant “e versi” pianissimo ir baigiant aukštu B “melanconici”. Ši A/B dalis kartojama dar kartą. Tačiau dabar šioje A dalyje kalbama nebe apie naktį ir mėnulį, o apie ją, paslaptingąjį trubadūrą ir jų jausmus. Ši dalis dainuojama su dideliu emocingumu, o Cavatina baigiasi puikia ir ekstaziška kadencija.
< h2> Di tale amor che dirsi:

Pirmoje dalyje vyravo kontempliatyvi, plačiai sklindanti nuotaika. Šioje kabaletėje ji pereina į greitą koloratūrinę ariją. Kūrinys kelia didelį iššūkį dainininkui. Virtuozišką kūrinį reikia dainuoti tobulu legato, kad išlaikytų eleganciją, o koloratūra neprarastų savo spindesio.

Arija – TACEA LA NOTTE tekstas

Tyli buvo rami naktis
ir gražus su giedru dangumi
Mėnulis parodė savo sidabrinį veidą
laimingi ir sotūs…
Kai jis skamba ore
Iki tol garsas buvo toks nebylus,
Saldus ir švelnus vienas išgirdo
Liutnios akordai,
Ir melancholiškas eiles dainavo trubadūras

Maldos ir nuolankumo eilutės
Kaip žmogus meldžiasi Dievui
Juose kartojosi vardas
… mano vardas!
Nekantriai bėgau į kalną….
Tai buvo jis! Jis buvo jis pats!
Džiaugsmas, kurį jaučiau su angelais
skirta tik angelams!
Mano širdžiai, mano ekstazės apimtam žvilgsniui
žemė atrodė kaip dangus.

Arija – tekstas DI TALE AMOR CHE DIRSI

Di tale amor, che dirsi
mal può dalla parola,
d’amor che intendo io sola,
il cor s’inebriò.
 

Il mio destino compiersi
non può che a lui dappresso…
S’io non vivrò per esso, per esso,

Tokios meilės,
kurį sunku apibūdinti žodžiais,
Meilės, kurią suprantu tik aš,
Širdis buvo apsvaigusi.

Mano likimas išsipildė
gali būti įvykdytas tik per jį…
Jei negyvensiu dėl jo, dėl jo,
 

Parašyta “dramatiškam koloratūriniam sopranui”

Leonoros vaidmuo skirtas dramatiškam koloratūriniam sopranui. Dramatinis koloratūrinis sopranas turi turėti ir koloratūrinių gebėjimų, ir gebėjimą valdyti dramatinę išraišką, naudojant didesnį balso stiprumą. Jei šis balsas gali dainuoti ir lyrines partijas, gali atsitikti taip, kad “dramatinis koloratūrinis sopranas” gali dainuoti platų repertuarą.

Garsiausios “Tacea la notte” ir “Di tale amor” interpretacijos

Šią sceną girdime iš keturių sopranų. Pradedame nuoLeontyne Price Tai vaidmuo, su kuriuo Price’as tapo žvaigžde: Po sėkmingo pasirodymo Veronoje su Franco Corelli Manrico vaidmeniu, tuometinis Meto direktorius Rudolfas Bingas pakvietė ją į Metą. 60/61 m. sezono “Trubadūras” reiškė ir Corelli, ir Price’o debiutą “Metuose”. Price’ui tai baigėsi nepamirštama triumfo sėkme. Paskutinės 1961 m. sausio mėn. spektaklio ovacijos truko 40 minučių. Viena ilgiausių per visą “Met” istoriją.

Tacea la notte placida. Di tale amor (1) – Kaina

Leonora taip pat buvo vienas iš žavingų Callas vaidmenų. Pasiklausykite jos dainos “Tacea la notte”. Įspūdingi gražūs ilgi lankai ir jų tembro sodrumas.

Tacea la notte placida. Di tale amor (2) – Callas

Trečiojoje versijoje girdime Zinką Milanovą. Kestingas apie jos Leonorą entuziastingai rašė: “Pirmosios arijos (Tacea la notte) lankai, antrosios iš ketvirtojo veiksmo kraštutinė Tessitura ir mirties scenoje plaukiojantys Pianissimi vargu ar gali būti išgirsti gražiau nei iš jugoslavės”.

Tacea la notte placida. Di tale amor (3) – Milanov

Neskubėkite klausytis Régine Crespin interpretacijos. Steane’as rašo: “Reikia laiko, kad pajustumėte dainuojančios Crespin skonį. Prancūzų dainininkė ne tik, kaip ir dauguma galisų sopranų, turi šiek tiek acto aukštame registre; jos balsas taip pat nėra gražus įprastine prasme, nėra tyro skleidimo, nėra pilno garso plėtojimo. Balsas spinduliuoja garso magiją, kai jis sugrįžta į fortepijoną arba pianissimo. efektas “pakylėtas”.

Tacea la notte placida. Di tale amor (4) – Crespin

Rosa Ponselle buvo viena iš išskirtinių aukso amžiaus sopranų. Kush ją pavadino “tikra Metropoliteno operos, kurioje ji šventė neįsivaizduojamus triumfus, primadona”. “Reikia grįžti prie Ponselle’io, kad rastum patvirtintą seną tiesą, jog interpretacija gali prasidėti tik techniškai įvaldžius muziką. Ji įvaldo muziką, ir šis techninis perteklius virsta išraiška. Kabaletėje po Tacea la notte ji dainuoja neįtikėtiną fortepijoninį d’as”. (Kesting) Pasiklausykite šio “Tacea la notte” įrašo su Rosa Ponselle.

Tace la notte…di tale amor (5) – Ponselle

 
< h2> Lilian Nordica su arija Tacea la notte

Nordica buvo viena iš didžiųjų sopranų po šimtmečio pradžios ir dažnai pasirodydavo kaip Caruso partnerė. Puiki dainininkė turėjo būti anglė Lillian Nordica. Tai patvirtina gražus 1906 m. dainos “Tacea la notte” įrašas. Nepaisant prastos garso kokybės, klausymasis teikia didelį malonumą ir liudija puikią vokalo kokybę. Nordica gyveno turiningą gyvenimą. “1857 m. gimusios karjerą temdė daug sunkių asmeninių nusivylimų. Antrasis vyras jos pinigus laikė nekenksmingus, o trečiasis vyras jos turtus pralošė blogomis spekuliacijomis. Prieš pat jai ketinant ištekėti ketvirtą kartą, jos laivas, grįždamas iš Australijos, įstrigo Javos pakrantėje. Ji buvo išgelbėta, bet netrukus mirė Batavijos ligoninėje” (Kestingas). Visą anekdotą skaitykite čia.

Tacea la notte – Nordica

Peter Lutz, opera-inside, internetinis operos gidas apie ariją “Tacea la notte” ir “Di tale amor che dirsi” iš operos “Il trovatore”.