GLÜCK, DAS MIR VERBLIEB – arija iš operos Miręs miestas

Ericho Korngoldo arijos GLÜCK, DAS MIR VERBLIEB internetinis operos gidas

Perskaitykite įdomių faktų ir išgirskite puikių “YouTube” vaizdo įrašų apie garsiąją Korngoldo ariją “GLÜCK, DAS MIR VERBLIEB”.

Jeigu norite perskaityti ir išgirsti daugiau apie THE DEAD CITY, spauskite šią nuorodą į operos portretą

Arija GLÜCK, DAS MIR VERBLIEB – santrauka ir aplinkybės

 
Apibendrinimas: Pauliaus niūriame bute Briugėje. Namų tvarkytoja Brigita priima į svečius atskubėjusį seną Pauliaus draugą Franką. Jie žiūri į dekoruotą Pauliaus mirusios žmonos paveikslą, priešais kurį kaip relikvija puikuojasi Marijos plaukų pynė. Brigita papasakoja jam apie keistą Pauliaus būseną. Paulius grįžta į savo butą ir džiaugiasi pamatęs draugą Franką. Frenkui Paulius atrodo visai ne toks, kokį jį apibūdino Brigita. Beveik ekstazėje jis pasakoja apie susitikimą su įsivaizduojama žmona ant rankų vieno iš savo vienišų pasivaikščiojimų metu. Jis matė moterį, kuri buvo panaši į jo Mariją. Kitą dieną jis kalbėjosi su ja, jos balsas buvo panašus į Marie, Dievas jam ją grąžino. Frenkas bando jam paaiškinti, kad jis pateko į “sugrįžimo sapno” iliuziją. Tačiau Frenkas nenori nieko apie tai žinoti. Pasigirsta skambutis, Polas jau laukia Marytės. Jis žiūri į žmonos nuotrauką ir džiaugiasi, kad Dievas jam ją grąžino! Įeina Marytė, ir Polas susižavi ja, kuri taip apgaulingai panaši į jo Marytę. Kai jis duoda jai šaliką, o ji jį užsimeta ant savęs, jis ekstazės apimtas sušunka: “Marie! Marietta – tai šokėja, kuri pravažiuoja per sužadėtuves Briugėje. Pamačiusi bute liutnią, ji su džiaugsmu užtraukia Pauliui dainą. Polas sujaudintas, tai lygiai ta pati daina, kurią dainuodavo Marie.
 

Šis kūrinys yra pats garsiausias Korngoldo kūrinys. Tai nostalgiškas solo kūrinys (virstantis duetu) psichodramos viduryje. Jos paskirtis – suteikti klausytojui emocijų dėl Pauliaus ir Marytės santykių, kad sukurtų maksimalų kontrastą po to vykstančiai dramai, kuri tęsiasi iki Pauliaus įvykdyto Marytės nužudymo. Šio kūrinio pobūdis yra dainiškas ar net operetinis. Jis išlaikytas A-B-A forma, o B dalį sudaro tik trumpas dialogas.

Jau pradžioje blyksteli orkestras, kuris su glockenspieliu, celesta ir arfa įgauna tipišką vėlyvojo romantizmo koloritą. Čelestos varpeliai įsuka romantišką, beveik vaikiškai naivią nuotaiką:

Marietta prasideda, Korngoldas rašo “labai lėtai, tiesiog su jausmu”.

Kūrinys daugiausia parašytas aukšta tesitūra, kad būtų galima pajusti jųdviejų jaudulį. Skambant žodžiui “Abend” (vakaras), balsas pereina į aukštą B fortepijono tecetrą:

Netrukus prisijungia melancholijos ir liūdesio kupinas Pauliaus balsas:

A dalies pabaigoje, kai Paulius dainuoja “Ich hört es oft” (“Aš dažnai girdėjau tai”), girdime meistrišką pasažą, kurį Paulius dainuoja per dominuojantį septakordą, išreiškiantį begalinę melancholiją…

… ir užuot ištirpinęs ją mažoro tonacijoje, Korngoldas trumpam pakeičia muziką į mažoro tonaciją, kuri tuoj pat pakyla iki Des-dur, kurioje jis leidžia mums pasinerti į malonumą muzikuojant paskutinius A dalies taktus (pradedant “schönsten”):

Arija – GLÜCK, DAS MIR VERBLIEB tekstas

 
Glück, das mir verblieb,
Rück zu mir, mein treues Lieb.
Abend sinkt im Haag
Bist mir Licht und Tag.
Bange pochet Herz an Herz.
Hoffnung schwingt sich himmelwärts.

PAUL
(kaip tik tai ir buvo padaryta)
Wie wahr, ein traurig Lied.

MARIETTA
Das Lied vom treuen Lieb,
Das sterben muß.

(wird aufmerksam)

Ką turėjote jūs?

PAUL
Ich kenne das Lied.
Ich hört es oft in jungen,
In Schöneren Tagen…
Es hat noch eine Strophe,
Weiß ich sie noch?

(er setzt mechanisch fort. Sie spielt die Laute und fällt
ein. Die Strahlen der untergehenden Sonne überfluten
beide.)

Naht auch Sorge trüb,
Rück zu mir, mein treues Lieb.
Neig dein blaß Gesicht,
Sterben trennt uns nicht.
Mußt du einmal von mir gehn,
Glaub, es gibt ein Auferstehn.
 
Džiaugsmas, kuris man liko,
Grįžk pas mane, mano ištikima meile.
Vakaras Hagoje
Aš esu šviesa ir diena.
Bange spaudžia širdį prie širdies.
Viltis kyla į dangų.

PAUL
(kaip prarastas)
Kaip tiesa, liūdna daina.

MARIETTA
Ištikimos meilės giesmė,
Tai turi mirti.

(tampa dėmesingas)

Ką turite?

PAUL
Aš žinau šią dainą.
Dažnai tai girdžiu iš berniukų,
Gražesnėmis dienomis…
Jame vis dar yra strofa,
Ar vis dar ją prisimenu?

(Jis mechaniškai tęsia.) Ji groja liutnia ir krenta
apie. Besileidžiančios saulės spinduliai užlieja
abu.)

Siūlė taip pat nerimauja drumsta,
Grįžk pas mane, mano ištikima meile.
Pakreipkite savo išblyškusį veidą,
Mirtis mūsų neišskiria.
Ar jums kada nors teks iš manęs išeiti,
Patikėkite, yra atgimimas.
 

Garsūs GLÜCK, DAS MIR VERBLIEB aiškinimai

Pirmą kartą girdime originalios instrumentuotės duetą sopranui ir tenorui.

Pirmasis įrašas su Jonu Kaufmannu ir Julia Leiter. J. Kaufmannas 2019 m. debiutavo Pauliaus vaidmeniu.

Glück, das mir verblieb – Kaufmann / Leiter

Kita versija su dvidešimtojo amžiaus svajonių pora – Richardu Tauberiu ir Lotte Lehmann. Toliau galite išgirsti daugiau Lotte Lehmann žodžių. Erichas Korngoldas Richardą Tauberį vadino “idealiu Paulu”.

Glück, das mir verblieb – Lehmann / Tauber

Šie įrašai yra solo versijos sopranui:

Dangiška Elisabeth Schwarzkopf versija, kuriai būdingas lėtas tempas. Jos balsas, kupinas ilgesio, susijaudinimo, linguoja pačia geriausia prasme.

Glück, das mir verblieb – Schwarzkopf

Maria Jeritza debiutavo Niujorke Marytės vaidmeniu ir šiuo vaidmeniu pradėjo savo pasaulinę karjerą.

Glück, das mir verblieb – Jeritza

Lota Lehmann buvo didžioji Jericos varžovė. Keletą kartų jos koncertavo kartu, o L. Lehmann sakė, kad Jeritza scenoje jai taip pat suduodavo į šonkaulius, kad ji atrodytų geriau. Abiejų dainininkių dvikovoje šioje arijoje Lehmann pasirodo kur kas geriau, girdisi tik “Abend” “vakaras” su aukštu b, kurį Lehmann gražiai užlipa (0:34), o Jeritza aukštą natą apeina (žr. pirmiau).

Glück, das mir verblieb – Lehmann

Peter Lutz, opera-inside, internetinis operos gidas apie dainą “GLÜCK, DAS MIR VERBLIEB” iš Ericho Korngoldo operos “Miręs miestas”.