Elektroninis operos gidas apie linksmąją našlę

“Linksmoji našlė” buvo penktoji Franzo Leharo operetė, kurios sėkmė pranoko viską, kas iki tol buvo sukurta šiame žanre. Per visą autoriaus gyvenimą kūrinys buvo atliktas 300 000 kartų visame pasaulyje ir iki šiol yra viena populiariausių operetų.

 

 

 

 

 

Turinys

Synopse

I veiksmas

II veiksmas

Trečiasis veiksmas

Rekomendacija dėl įrašo

Pagrindiniai įvykiai

Ich bin eine anständige Frau

O Vaterland…da geh ich zu Maxim

Es lebt eine Vilja

Sieh dort den kleinen Pavillon

Lippen schweigen

 

 

 

 

 

 

Auksinės operetės kodas

“Linksmąja našle” Leharas įkūrė “sidabrinės operetės” laikus, kurie rėmėsi “auksinės operetės” pasiekimais.

Penkiasdešimčia metų anksčiau operetės išradėju neabejotinai buvo Jacques’as Offenbachas, kuris būdamas 14 metų pradėjo mokytis Paryžiaus konservatorijoje, šeimoje kilusioje iš vokiškojo Kelno. 1855 m. jis atidarė savo teatrą, o po trejų metų sukūrė “visų operetų motiną” – “Orfėją požemių pasaulyje”. Kūrinys greitai išpopuliarėjo visoje Europoje, o Vienos teatras (Theater an der Wien) užsakė Franzui von Suppé sukurti austrišką operetę, kurią jis 1860 m. išpirko sukurdamas “Pensionatą” (Das Pensionat). Visa kita – istorija, prasidėjo Johanno Strausso ir Co. era, tapusi aukso amžiumi. Paryžiuje ši era baigėsi jau 1880 m., mirus Offenbachui, o Vienoje – 1899 m. mirus Millöckeriui, Straussui ir von Suppé atitinkamai 1899 ir 1895 m.

Išliko šio stiliaus sėkmės receptas. Operetės kodą, kurį Leharas įsisavino, sudarė Vienos ir Paryžiaus operetės elementai:

  • Pokštavimas, satyra ir didesnės nesąmonės
  • greiti, muzikiniai numeriai, pavyzdžiui, galopas, kankanas
  • įvairus šokių ritmų naudojimas, Vienoje ypač valso
  • Paprastos, veiksmingos harmonijos, daugiausia mažorinės
  • Muzikinis vietos koloritas
  • Simpatiški vaidmenų modeliai
  • Romantiškos meilės istorijos
  • Sėkminga pabaiga

 

 

Neįvykusi Linksmosios našlės genezė

1901 m. vengrų kilmės Vilhelmas Karzcagas išsinuomojo Vienos teatrą (Theater an der Wien), kad šis taptų naujos Vienos operetės centru. Čia 1902 m. Lehàras galėjo sulaukti pirmosios garbingos sėkmės su “Vienos frauno” spektakliu. 1905-2006 m. sezonui Victoras Léonas ir Leo Steinas parašė libretą “Linksmajai našlei”, tačiau nebuvo patenkinti užsakyto kompozitoriaus muzika ir pasiūlė užsakymą Lehàrui, kuris sutiko ir ėmėsi darbo. Kadangi operetė patyrė fiasko, Karzcagas būtinai norėjo iškelti “Linksmąją našlę”. Jis liepė muziką atlikti Lehàro bute. Pasakojama, kad apstulbintas Lehàro kūrinio, jis paskelbė garsųjį sakinį: “Das is ka musik!” (“Tai ne muzika!”) Tačiau Steinas ir Léonas sugebėjo jį įtikinti, kad yra priešingai, ir kūrinys buvo pastatytas stačia galva. Visa sceninė medžiaga buvo surinkta iš jau sukurtų spektaklių, o muzikantams buvo suteiktos tik kelios sceninės repeticijos. Nepaisant daugybės improvizacijų, premjera jau buvo patenkinama ir, Karzcago nuostabai, žiūrovų pritarimas buvo geras nuo pat pradžių, o operetė greitai tapo kasos hitu.

 

 

Libretas – pradžioje buvo pavogta istorija

Abu libreto autoriai paėmė istoriją iš Meilhako “L’attaché d’ambassade”, tačiau ją pakankamai susvetimino, kad išvengtų autorinio atlyginimo, dėl ko vėliau buvo iškelta byla. Jie be ceremonijų perkėlė siužeto vietą iš Vokietijos į Juodkalniją. Tačiau jie nesitikėjo, kad įsikiš valdžios institucijos, nes teismo sprendimu jiems buvo uždrausta tyčiotis iš Juodkalnijos – šalies, priklausančios Austrijos imperijos karališkajai daugiatautei valstybei. Dabar Léonas ir Stein iš to pasijuokė ir pavadino operetinę valstybę “Pontevedro”. Ambasadorius dabar vadinosi Zeta (pagal didžiausią Juodkalnijos upę), pagrindinis vyro vaidmuo buvo pavadintas Danilo (pagal Juodkalnijos kronprinco vardą), o faktotumas Niegus buvo pakrikštytas pagal Juodkalnijos karališkąją šeimą Petrovičius-Njegos. Sąrašas dar nebaigtas ir ir kiekvienas klausytojas tada žinojo, kuri šalis turima omenyje.

 

 

Genialus Vienos ir Paryžiaus operetės mišinys

Leharas gimė Slovėnijoje, vaikystę praleido Vengrijoje ir Čekijoje. Profesinės veiklos metais, dirbdamas karo kapelmeisteriu, jis aplankė visas Austrijos-Vengrijos daugiatautės valstybės šalis, todėl puikiai pažino šių šalių muzikinę kultūrą. “Linksmojoje našlėje” jis panaudojo daugelį šių Rytų Europos šalių stilistinių priemonių, pavyzdžiui, Viljos dainą, Colo šokius, valsus ir kt.

Žinoma, jis buvo susipažinęs ir su Offenbacho muzika. Tai, ką jis dabar padarė kartu su libretistais, buvo tiesiog genialu. Šioje operetėje jis keitė stilių iš kūrinio į kūrinį. Po Offenbacho kūrinio (pavyzdžiui, “Da geh ich zu Maxim”, “dummer Reitersmann”, “Grisette” ir t. t.) sekė kūrinys su k. ir k. koloritu, po kurio vėl sekė paryžietiškas kūrinys. Šis stilių mišinys eina per visą operą ir suteikia spektakliui įvairovės bei spalvų.

Be to, muzikos kūriniai yra trumpi. Net ir skambios melodijos kartojamos negausiai, todėl klausytojas su kiekvienu numeriu pagalvoja: “Kaip gaila, kad jau baigėsi”.

 

 

 

 

 

 

 

Synopse: Pontevedrino ambasadoje Paryžiuje. Šeimininkas pasitinka svečius, jie švenčia valdovo gimtadienį.

Baronas Zeta atidaro pokylį šventine mazurka

Verehrteste Damen und Herren – Karajan

Valencienė ir Rousijonas – neįmanoma meilė

Synopse: Valencienne, ambasadoriaus žmona, flirtuoja su Kamile de Rousillon, kuri jau kurį laiką ją myli. Tačiau Valencienė priešinasi Rousijono avantiūroms. Jis rašo ant Valencienne vėduoklės: “Aš tave myliu”.

Ich bin eine anständige Frau – Gfrerer / Beczala

 

 

Šimtmečio našlė

Synopse: Visi laukia Hanos. Glaudžiasi prie jos. Jos pagyvenęs vyras neseniai mirė, o ji – milijoninio turto paveldėtoja. Ambasadoriui tenka užduotis užtikrinti, kad ji ištekėtų už vyro iš Pontevedrino, kad milijonai liktų šalyje. Jo planas – ištekinti už jos ambasadoriaus sekretorių grafą Danilovičių. Tarnui Nyegui pavyko jį surasti naktiniame klube “Chez Maxim”, ir jis netrukus atvyks į rūmus. O dabar pasirodo Hana Glawari, lydima būrio Paryžiaus vyrų, kurie siekia paveldėtojos.

Elizabetė Švarckopf buvo vadinama “šimtmečio našle”. Našlė buvo idealus operetės balsas, jungiantis komišką femme fatale ir artistės muzikalumą.

Bitte meine Herren – Schwarzkopf

Synopse: Glavari kviečia visus į savo namus rytdienai. Ji ruošiasi surengti tikrą Pontevedrino puotą. Su dviprasmiškais jausmais ji išgirsta, kad vakarėlyje dalyvaus ir grafas Danilovičius. Juos abu sieja bendra praeitis. Ir štai pasirodo grafas, jis šiek tiek įkaušęs.

O Vaterland – vienas iš nepamirštamų šios operos kūrinių, dvelkiantis fin de siècle dvasia ir kurio refrenas tapo įsimintina melodija.

O Vaterland…da geh ich zu Maxim – Gardiner/Skohus

 

 

Hanna ir Danilo – kaip katė ir pelė

Synopse: Danilas ir Danilas (Danilas ir Danilana), Dana ir Danilana (Danilana ir Danilana): Negus jam pasakoja, kad čia yra Glavari ir kad ji paveldėjo milijonus. Grafas atsidūsta išgirdęs jos vardą. Jis retai leidžia laiką biure, bet mėgaujasi Paryžiaus naktiniu gyvenimu. Jis nusprendžia trumpam užsnūsti ant sofos. Kitame kambaryje Rusijonas toliau bando laimę pas Valensjeną.

Šioje operoje 2 poros yra centre. Kol pora Glawari / Danilovičius dengia komiškąją dalį, Valencienne / Rousillon sudaro rimtąjį atitikmenį. Leharas į jų gerkles sudeda gražias, lengvabūdiškas melodijas. “Zauber der Häuslichkeit” yra viena iš tokių stebuklingų akimirkų.

Zauber der Häuslichkeit – Rothenberger

 

Synopsis: Glavari nori trumpam atsitraukti, ir atsitiktinumas leidžia jai susitikti su Danilovičiumi, kuris guli ant sofos. Nepraeina nė minutė ir jiedu susiginčija. Prieš kurį laiką jie ketino susituokti, tačiau grafo šeimai jos kaimiška ir buržuazinė kilmė netiko. Žaizdos vis dar šviežios. Kai grafas sako, kad ji negali jo sužavėti savo milijonais, ji knarkdama išeina iš kambario. Dabar baronas pagaliau suranda Danilą ir paprašo jo vesti Glavari dėl valstybinių priežasčių. Danilovičius kategoriškai atsisako. Iš salės pasigirsta šokių muzika. Tai damų pasirinkimas. Visos nori šokti su Glavari.

Damenwahl – Studer/Gardiner

 

Synopse: Kai Glavari nori išsirinkti džentelmeną, pasirodo Danilovičius su kabareto šokėjomis, kurios paima visus džentelmenus ant rankų. Jis pergalingai žvelgia į ją.

Danilovičiaus vaidmuo parašytas baritonui, tačiau kartais jį dainavo tenorai. Šioje pokylio scenoje girdime tenorą Nikolajų Geddą.

O kommet ihr Ballsirenen – Gedda

 

Synopse: Valencienė taip pat turi planą: ji nori suporuoti Rusijoną su Glavariumi ir verčia jį šokti su Hanna. Tačiau Hanna nueina pas Danilą ir pakviečia jį šokti. Jis sumanė naują gudrią gudrybę. Jam priklauso šokis ir jis jį aukcione parduoda už 10 000 frankų labdarai. Visi pasipiktina ir atsisako, tik Danilovičius nusišypso. Pasisiūlo Rusijonas, bet Valensjenas dabar pavydus ir uždraudžia. Dabar Danilovičius pasiruošęs šokti. Glavari susigūžia, bet Danilovičius griebia ją ir jie šoka polką.

 

 

 

 

 

 

 

Synopse: Kitą dieną Hannos Glavari rūmų sode. Svečiai mėgaujasi Pontevedrino muzika ir šokiais.

Vilija – svajinga liaudies daina apie medžiotojo meilę fėjai. Šia daina Hanna nori suvilioti Danilą.

Kito įrašo dirigentas buvo Robertas Stolzas, kuris pats buvo garsus operetės kompozitorius. Rezultatas – sodri ir širdį šildanti muzika, gražūs rubatai ir kvapą gniaužiantis Vienos filharmonijos akompanimentas. Stolzas buvo puikus šio kūrinio interpretatorius, jis turėjo įžūlumo teigti, kad buvo šios operos premjeros dirigentas, o tai akivaizdžiai neatitiko tikrovės.

Hilde Güden dainuoja fantastišką Viliją.

 

Es lebt eine Vilja – Güden/Stolz

 

Švarckopfo interpretacija taip pat užburianti, ilgesingi šnabždesiai svaigina klausytoją.

Es lebt eine Vilja – Schwarzkopf

 

 

Emancipacija ir klišės

Synopse: Prisijungė ir grafas Danilo. Hanna erzina jį raitelio daina.

Šiandien Hanna būtų vadinama šiuolaikine moterimi. Pasaulinės premjeros metu toks vaidmens dizainas sukėlė sensaciją. Kita vertus, Valencienė yra jos priešingybė; ji labiau atitinka tradicinį, konservatyvų vaidmens modelį.

Mädel…dummer Reitersmann – Schwarzkopf

 

Synopse: Danilas surado paslaptingą gerbėją ir visi filosofuoja, kaip elgtis su moterimis, kurios tampa neištikimos savo vyrams.

Das Studium der Weiber ist schwer – NN

 

 

Ledai tarp Danilo ir Hannos pradeda lūžti

Synopsis: Hanna ir Danilas susiduria vienas su kitu. Hanna su juo flirtuoja, tačiau iš pradžių Danilo yra šaltas ir santūrus, bet paskui šoka su ja Kolo – pontevedrinų šokį.

Kolo

 

Synopsis: Baronas Zeta nori aptarti su Danilu ir jo kabinetu tolesnius žingsnius Glavario byloje, todėl paskiria susitikimą paviljone. Susitinka Valensjenas ir Rūsjonas. Jai primygtinai reikalaujant, Rousijonas nori pasisiūlyti Hanai Glawari. Rousillon dainuoja paskutinę meilės dainą Valencienne.

Wie eine Rosenknospe – Bezcala

Synopsis: Rusijonas nori paskutinio bučinio. Valencienė nori jį suteikti, bet diskretiškai paviljone.

Rusijonas ir Valencienne dainuoja dar vieną savo prabangią melodiją. Kaip įmanoma, kad Leharas sugebėjo šiai operai sukurti tiek daug puikių melodijų?

Sieh dort den kleinen Pavillon – Beczala / Gfrerer

 

 

Glawari gelbsti Valencienę iš kompromituojančios situacijos

Synopsis: Njegus mato, kaip abu eina į paviljoną. Pasirodo Zeta ir nori surengti susitikimą paviljone. Njegusas įspėja jį, kad viduje yra Rusijonas su kažkokia dama. Galbūt tai paslaptingai ištekėjusi moteris! Zeta tuoj pat užrakina paviljono duris. Jo smalsumas toks didelis, kad jis žvilgteli pro rakto skylutę… ir pamato savo žmoną. Jis nori išlaužti duris. Tuo tarpu Njegus įsikiša ir Hanna Glawari išeina iš paviljono, kad išgelbėtų Valencienę. Zeta visiškai sutrinka, o šalia Zetos stovėjęs Danilas staiga pavydi, kad Hanna turėjo pasimatymą su kitu vyru. Hanna pamato jo pavydą ir triumfuoja. Danilui to jau gana. Jis tiesiog nori išeiti ir nueiti pas Maksimą.

Finale Akt II – Gardiner/Skohus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Synopse: Hanna Glawari rūmuose. Danilo garbei Glawari pasamdė grizetes, kurios šoka kankaną.

“Ja, wir sind es, die Grisetten”

Garsusis duetas ” Lippen schweigen

Synopse: “Lippen Lippen” (liet: Danilo ir Zeta perskaitė skubią ministro telegramą: “Jei Glavarų milijonai neliks šalyje, gresia valstybės bankrotas”. Pamatęs Haną, Danilas nori uždrausti jai ištekėti už Rusijono. Hanna papasakoja jai tikrąją paviljono istoriją ir Danilui palengvėja. Pirmą kartą jis parodo jai savo meilę.

Dar viena garsi, nemirtinga operetės istorijos melodija. Lehàrą nustebino “Lūpos tyli” melodijos populiarumas. Pirmojoje versijoje tai buvo tik niūniuojama melodija, ir tik kitais metais prie jos buvo pridėtas tekstas.

Lippen schweigen (1) – Güden/Grunden/Stolz

 

Kitoje versijoje girdime Elisabeth Schwarzkopf, kuri dainuoja nuostabiai elegantiškai, o Wächter – autentišką Danilo:

Lippen schweigen (2) – Schwarzkopf/Wächter/Matacic

 

Galite pasiklausyti įdomaus 1906 m. garso dokumento. Tai įrašas su dainininkais Louisu Treumannu ir Mizzi Güntheriu, pirmosios linksmosios našlės Danilo ir Hanna. Šis įrašas padarytas po metų ir tikriausiai parodo, kaip tuo metu skambėjo operetė. Ji stipriai primena vodevilį ir, aišku, buvo dainuojama ne taip operiškai kaip šiais laikais.

Lippen schweigen (3) – Treumann / Günther

 

Synopse: Zeta prisijungia prie jų ir Danilas gali paskelbti, kad Glavari nesusituoks su Ruziljonu. Zeta labai patenkinta, bet tada vėl pasirodo vėduoklė. Zeta sudeda 2 ir 2 ir supranta, kad tai jo žmonos vėduoklė. Jis pasako žmonai, kad dabar jie išsiskyrę, ir pasiūlo Hanai gelbėti tėviškę. Jai tenka jį nuvilti, nes pagal vyro valią ji netenka santuokos pinigų. Danilo nuotaika staiga praskaidrėja ir jis ištaria Hannai išganingąjį “Aš tave myliu”. Taigi Hanna supranta, kad jis jos nori ne dėl pinigų. Ji nusišypso ir priduria, kad pagal testamentą pinigai priklauso… būsimam vyrui. Abu krenta vienas kitam į glėbį. Valensjenas paprašo vyro perskaityti vėrinio nugarėlę. Sujaudintas jis perskaito: “Aš esu garbinga žmona”.

 

 

 

 

Rekomendacijos dėl įrašymo

 

DG su Cheryl Studer, Bo Skovhus ir Barbara Bonney, vadovaujant Johnui Eliottui Gardineriui ir Vienos filharmonijos orkestrui.

 

 

 

Peter Lutz, opera-inside, internetinis operos gidas LINKSMOJI NAŠLĖ / LINKSMOJI NAŠLĖ pagal Franz Lehar.

 

 

 

 

 

0 replies

Leave a Reply

Want to join the discussion?
Feel free to contribute!

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *