CHE GELIDA MANINA – arija iš operos La Bohème

Puccini arijos CHE GELIDA MANINA portretas

Perskaitykite įdomių faktų ir išgirskite puikių “YouTube” vaizdo įrašų apie garsiąją ariją “Che gelida manina”.

Jei norite išgirsti daugiau apie operą “La Boheme”, spustelėkite nuorodą į operos portretą

Arija – santrauka ir fonas

Apibendrinimas: Filosofas Kolinas grįžta namo. Jis blogos nuotaikos, nes negalėjo nieko parduoti lombarde, nes jis Kalėdų išvakarėse nedirbo. Ką nors užsidirbti galėjo tik muzikantas Šaunaras, kuris su savimi atsineša vyno, malkų ir šiek tiek pinigų. Taigi jie nusprendžia Kalėdų vakarą praleisti kavinėje “Café Momus”. Jiems sutrukdo šeimininkas Benoit, kuris iš jų reikalauja sumokėti seniai nesumokėtą nuomos mokestį. Jie atsikrato jo ir eina į kavinę. Rodolfas lieka vienintelis, nes dar turi pabaigti straipsnį. Pasigirsta beldimas į duris. Tai Mimi, siuvėja iš kaimynų buto. Ji prašo ugnies už užgesintą žvakę. Mimi jaučiasi silpna, ir Rodolfas ja pasirūpina. Abu kalbasi apie savo gyvenimą ir svajones. Rodolfas pradeda ir pasakoja apie save, poetą, svajonių milijonierių.

Garsioji arija “che gelida manina” prasideda pianissimo ir dolcissimo, o pirmoji dalis baigiasi gražiu rallentando, kai Rodolfas rodo į gražųjį mėnulį, kuris romantiškai švyti kambaryje (e qui la luna). Rodolfas prisistato išraiškingu “Chi son”, kuriame apibūdina save kaip poetą ir vargšą menininką. Trečioje dalyje jis pasakoja apie savo svajones, kurių kulminacija šlovingai nuskamba žodžiu “milijonaria”. Ketvirtojoje dalyje jis dainuoja apie Mimi, kurią ką tik sutiko. Garsioji baigiamoji sekvencija su aukštuoju C (Ma il furto non m’accora, poiché, poichè v’ha preso stanza, la speranza) yra be galo romantiška.

Arija – tekstas che gelida manina

 
Che gelida manina, se la lasci riscaldar…
Cercar che giova? Al buio non si trova.
Ma per fortuna, è una notte di luna,
e qui la luna… l’abbiamo vicina.

Aspetti, signorina,
le dirò con due parole:
chi son? chi son!… e che faccio…
ateiti vivo?… Vuole?
Chi taip? Sono um poeta.
Chi cosa faccio? Scrivo.
E come vivo? Vivo.

In porvetà mia lieta,
scialo da gran signore…
rime ed inni d’amore.
Per sogni e per chimere…
e per castelli in aria!
L’anima ho milijonaria.
Talor dal mio forziere…

ruban tutti i gioelli
due ladri: gli occhi belli.
V’entrar com voi pur ora,
ed i miei sogni usati
e i bei sogni miei tosto si dileguar!
Ma il furto non m’accora,
poichè v’ha preso stanza… la speranza!

Or che mi conoscete, parlate voi deh! parlate…
Chi siete?
Vi piaccia dir?

Kokia sušalusi maža ranka,
leiskite man jį pašildyti.
Kam ieškoti?
Tamsoje jo nerasime.
Bet, laimei.
tai mėnulio apšviesta naktis,
ir mėnulis
yra šalia mūsų čia.

Palaukite, mademoiselle,
Pasakysiu jums dviem žodžiais,
kas aš esu ir ką aš darau,
ir kaip aš gyvenu. Ar galiu?
Kas aš esu? Aš esu poetas.
Ką man daryti? Rašau.

An kaip aš gyvenu? Gyvenu.
Mano nerūpestingame skurde
Aš švaistau eilėraščius
ir meilės dainas kaip lordas.

Kai kalbama apie sapnus ir vizijas
ir pilys ore,
Turiu milijonieriaus sielą.
Laikas nuo laiko du vagys
pavogti visas brangenybes.
iš mano seifo – dvi gražios akys.
Jie ką tik atėjo su jumis,
ir mano įprasti sapnai
mano gražios svajonės,
iš karto ištirpo ore!

Tačiau vagystė manęs nejaudina,
jų vieta buvo
viltis!
Dabar, kai jau viską apie mane žinai,
pasakykite, kas esate.
Prašome!

Garsiausios Che gelida manina interpretacijos

Pradedame nuo Pavarotti. Daugelis ekspertų mano, kad Pavarotti yra geriausias Rodolfo įrašų istorijoje. Pasak Kestingo: “Pavarotti pristato save kaip Karajano Rodolfą. Tai vienas iš nedaugelio vokalinių portretų, kuriame figūra tampa matoma. Jokiame kitame įraše – išskyrus La fille du régiment – jis nėra dainavęs laisviau ir atsipalaidavęs, jokiame – su turtingesne spalvų palete”.

Che gelida manina (1) – Pavarotti/Karajan

Kitas Rodolfo – puikus Jussi Björlingas. Vėl Kesting žodžiai: Björlingas: “Niekas kitas neskambino pirmojo veiksmo muzikos šviesiau ir švelniau, o ketvirtojo veiksmo – santūriau ir elegantiškiau nei švedas”.

Che gelida manina (2) – Björling/Beecham

Kitą įrašą padarė Benjamino Gigli 30-aisiais. Ilgą laiką jis buvo laikomas Enrico Caruso įpėdiniu. Gigli balsas pasižymėjo “skystu metaliniu, taip pat aksominiu švelnumu” (Fischer) arba “šiluma ir spindesiu” (Kesting). Gigli erzino daugelį operos mylėtojų savo išvykomis į lėkštas pramogas ir kartais būdavo pasmerkiamas kaip “Schmalztenoras” – tokiu nuosprendžiu jis dalijosi su kitu didžiuoju XX a. tenoru Richardu Tauberiu. Neabejotina, kaip Gigli sugebėjo balsu perteikti emocijas (tai ypač akivaizdu pirmoje dalyje), o aukščiausios natos (kaip ir Caruso) nebuvo įtikinama tenoro stiprybė. Tačiau pabaigoje pasigirsta gražus diminuendo.

Che gelida manina (3) – Gigli

Galite išgirsti ketvirtąją Jono Kaufmanno versiją.

Che gelida manina (4) – Kaufmann

Peter Lutz, opera-inside, internetinis operos gidas CHE GELIDA MANINA iš operos “La Bohème