ASILE HEREDITAIRE (O MUTO ASIL DEL PIANTO) – arija iš operos Guillaume Tell

Gioacchino Rossini arijos ASILE HEREDITAIRE (O MUTO ASIL DEL PIANTO)

Perskaitykite įdomių faktų ir išgirskite puikių “YouTube” vaizdo įrašų apie garsiąją Rossini ariją “ASILE HEREDITAIRE (O MUTO ASIL DEL PIANTO)”.

 

Jei norite perskaityti ir išgirsti daugiau apie GUILLAUME TELL, spustelėkite šią nuorodą į operos portretą

 

 

 

Arija ASILE HEREDITAIRE (O MUTO ASIL DEL PIANTO) – Santrauka ir fonas

 
Apibendrinimas: Šveicarijos gyventojai gyvena Habsburgų valdovų nelaisvėje. Šveicaras Arnoldas nelaimingai įsimyli Habsburgų princesę Matildą. Jis yra beviltiškas, nes tautiečiai jį dėl to niekina, o jis nedrįsta jai pasisiūlyti. Telis bando jį laimėti šveicarų naudai ir sužino apie jo nuoširdų entuziazmą, tačiau Arnoldą drasko meilė Matildai ir tėvynei. Arnoldas slapta susitinka su Matilde. Jis yra beviltiškas, nes tarp jųdviejų stovi klasinis skirtumas. Matilda gali jį įtikinti, kad, pasiekęs sėkmę Europos mūšio lauke, jis gali įgyti teisę ją vesti. Kai jie susitaria susitikti kitą dieną, išgirsta artėjant Telą ir Fuerstą. Matilda greitai pasišalina, tačiau Telas pastebi asmens šešėlį, kuris jam sukelia įtarimą. Arnoldas prisipažįsta mylįs Matildą ir pasako, kad kovos už Habsburgų vėliavą svetimose žemėse. Abu jiedu praneša baisią žinią, kad Arnoldo tėvą nužudė engėjai. Arnoldas sugniuždomas ir kartu jie prisiekia stoti į kovą prieš Habsburgus. Kitą rytą Matilda ir Arnoldas susitinka nuošalioje koplyčioje. Arnoldas jai paaiškina, kad jo garbė reikalavo kovoti už tėvynę. Išsigandusi Matilda sužino, kad Gessleris liepė nužudyti Arnoldo tėvą ir kad jos svajonė ištekėti už Arnoldo neišsipildys. Tuo tarpu Telis buvo suimtas ir nuteistas mirties bausme, nes atsisakė pripažinti Gesslerio valdžią. Arnoldas yra savo tėvo namelyje. Jis prisimena jį ir palieka savo vaikystės vietą. Jis pasirengęs mirti už šveicarų reikalą.

 

Arnoldo lyrinė arija ir po jos einanti kabaleta yra vienas sudėtingiausių tenoro kūrinių operos repertuare. Prieš pradedant išsamiai nagrinėti ariją, verta apžvelgti unikalią istorinę šios operos reikšmę tenoro repertuaro raidai.

Garsusis “do in petto” – didvyriškojo tenoro gimimas

Arnoldo vaidmuo neabejotinai yra vienas sudėtingiausių tenoro vaidmenų operos repertuare. Dėl operos pamišęs rašytojas Jamesas Joyce’as kartą pastebėjo: “Peržiūrėjęs “Guillaume Tell” partitūrą sužinojau, kad tenoras dainuoja 456 g, 93 as, 92 as, 54 b, 15 b, 19 c ir du cis.”

Pirmojo spektaklio Arnoldas buvo Adolfas Nourritas. Jis buvo pagrindinis savo laikmečio tenoras ir neabejotinai puikus dainininkas. Jis turėjo problemų su šiuo vaidmeniu ir nuo trečiojo spektaklio, kaip teigiama, praleido ariją “Asile héréditaire” (“O muto asil”) ir po jos einančią Caballetta. Po aštuonerių metų jo konkurentas Gilbertas Duprezas kaip Arnoldas dainavo pirmą kartą užfiksuotą aukštą C iš pilno krūtinės balso (“do in petto”), o ne iš falceto. Rossini buvo šokiruotas ir atstumtas. Jis palygino šį toną “su kapucino, kuriam perpjauta gerklė, klyksmu”.

Po šio įvykio niekas nebebuvo taip, kaip anksčiau, publika buvo sužavėta, o kita kompozitorių karta apvertė vyraujantį dainavimo stilių aukštyn kojomis, gimė herojiškas tenoras su skardžiu balsu. Net Nourritas išvyko į Italiją mokytis naujojo stiliaus. Kai žmona aplankė jį Italijoje, sužinojo, kad jis susigadino balsą.

 

 

 

Rossini parašė šią ariją Prancūzijos Didžiajai operai. Itališka versija dainuojama taip pat dažnai, todėl yra dvi kalbiškai skirtingos šios operos versijos. Dėl šios priežasties rasite garso pavyzdžių su dviem skirtingais teksto variantais.

 

Arija prasideda trumpu rago motyvu, kuris simbolizuoja Arnoldo jaunystės prisiminimus.

 

Jau po kelių taktų po tenoro įėjimo jam tenka dainuoti atskleistą bosą, o po dviejų taktų – dar vieną.

 

Rossini atsisveikinimo skausmą komponuoja kartodamas frazę “J’appelle en vain”.

 

Arija baigiasi aukštuoju C.

 

Arija tęsiama liūdnai pagarsėjusia kabalete “Amis, amis, secondez ma vengeance” (Corriam! Voliam! S’affretti lo scempio), kurią paįvairina dar 6 aukštieji C, kai kuriuos iš jų tenka laikyti pusantro takto, kad būtų išreikšta Arnoldo ekstazė.

 

 

Arija – tekstas ASILE HEREDITAIRE (O MUTO ASIL DEL PIANTO)

 

 
Asile héréditaire,
Où mes yeux s’ouvrirent au jour,
Hier encor, ton abri tutélaire
Offrait un père à mon amour.

J’appelle en vain, douleur amère!..
J’appelle, il n’entend plus ma voix!
Murs chéris qu’habitait mon père,
Je viens vous voir pour la dernière fois!

…

Amis, amis, secondez ma vengeance.
Si notre chef est dans les fers,
C’est à nous qu’appartient sa défense ;
D’Altdorf les chemins sont ouverts.
D’Altdorf les chemins sont ouverts.
Suivez moi ! suivez moi !
d’un monstre perfide
Trompons l’espérance homicide,
Trompons l’espérance homicide ;
Arrachons Guillaume à ses coups !
Arrachons Guillaume à ses coups !

 

 
O muto asil del pianto
Dov’io sortiva il dì:
Ieri felice… ahi, kiek!
Oggi fatal così!

Invano il padre io chiamo:
Egli non m’ode più.
Fuggir quel tetto io bramo
Che caro un dì mi fu.

…

Corriam, voliam, s’affretti
Lo scempio di quel vile
Che su noi trionfò.
Sì, vendetta dell’empio facciamo:
Il sentiero additarvi saprò.

Ah! venite; delusa la speme
Renderem di chi vili ne brama.
Gloria, onore, vendetta ci chiama,
E Guglielmo per noi non morrà.

 

 
Protėvių namai
kur mano akys išvydo dienos šviesą,
mylimos sienos, kuriose gyveno mano tėvas,
Atvykau pasimatyti su jumis paskutinį kartą!

…

Draugai, draugai, padėkite man atkeršyti.
Jei mūsų lyderis yra surakintas pančiais
jo gynyba priklauso mums;
keliai į Altdorfą yra atviri,
keliai į Altdorfą yra atviri.
Sekite paskui mane! Sekite paskui mane!
Apgaudinėkime žudančią viltį
klastingos pabaisos,
apgaudinėkime jo žudikišką viltį;
atplėškime Viljamą nuo jo smūgių!

 

 

 

Garsiausios interpretacijos ASILE HEREDITAIRE (O MUTO ASIL DEL PIANTO)

Kaip jau buvo minėta, Arnoldo vaidmenį yra nepaprastai sunku atlikti. Nors šeštajame ir septintajame dešimtmetyje šį vaidmenį įvaldė du išskirtiniai dainininkai – Gedda ir Krausas, keturiasdešimt (!) metų jis liko tylus. Po 2010 m. vaizdas vėl pasikeitė, ir per kelerius metus šiuo vaidmeniu debiutavo Juanas Diego Florezas, Michaelas Spyresas, Brynas Hymelis ir Johnas Ossbornas, puikiai įvaldę šią žudikišką partiją.

 

Gedda yra sakęs, kad dainuoti Arnoldo buvo didžiausia jo karjeros klaida. Jo balsas buvo aukštas, spalvingas ir niuansuotas net viršutiniuose registruose.

O muto asil del pianto (1) – Gedda

 

Palyginimui, girdime Pavarotti interpretaciją. Ji yra dramatiškesnė nei lyriškesnė Geddos interpretacija. Aukštumos šiek tiek labiau priverstinės, Pavarotti parodė didelę širdį, kad ėmėsi šio vaidmens. Tačiau jis sąmoningai susilaikė nuo vaidmens dainavimo scenoje, nes žinojo, kad jo balsas bus pažeistas, jei teks jį dainuoti su kelių dienų pertraukomis vieną po kito.

O muto asil del pianto (2) – Pavarotti

 

Alfredo Krausas, fenomenalusis “Tenore di grazia”, dainuoja gražias kilnias eiles. Girdime kavatiną (nuo 1:30). Biso pabaigoje jis net dainuoja Es (4:48).

O muto asil del pianto (3) – Kraus

 

Bryn Hymel balsas ne tik galingas, bet ir švelnus. Išgirskite įspūdingą amerikiečių tenoro ilgąją C pabaigą. Arija prasideda nuo 3.10.

Asile héréditaire (4) – Hymel

 

Kitame 1904 m. įraše šį sudėtingą vaidmenį dainavo Francesco Tamagno, premjeros Otelas, kurį Verdi asmeniškai pasirinko šiam sudėtingam vaidmeniui. Savo “Interpretacijoje” Toscanini kritikavo jo ypatumus, tačiau “Cabballetta” jis išgirdo “sidabrinių trimitų chorą”, o aukštas C jį tiesiog pribloškė.

Kesting (“Didieji dainininkai”): “Tenoras neapsakomai sodriai ir intensyviai dainuoja švelnius G ir A, esančius iškart virš registro pasikeitimo, o jo viršutinės natos, lengvai išlaikytos, yra neapsakomai sodrios ir intensyvios.

O muto asil del pianto (5) – Tamagno

 

Galiausiai girdime ekstazišką amerikiečių tenoro Michaelo Spyre’o versiją, kurio balsas puikiai dainuoja aukštąsias C, regis, nepavargdamas, ir dar turi sufleruojantį vibrato pirmoje lyrinėje partijoje.

Asile héréditaire (6) – Spyres

 

Amerikiečių tenoro Osborno balsas lyriškesnis nei jo tėvynainio Spyreso ir išsiskiria stipriu vibrato.

Asile héréditaire (7) – Osborn

 

 

Peter Lutz, opera-inside, internetinis operos gidas, skirtas arijai “ASILE HEREDITAIRE (O MUTO ASIL DEL PIANTO)” iš Gioacchino Rossini operos “Guillaume Tell”.