O MIO BABBINO CARO – arija iš operos Gianni Schicchi

Puccini arijos O MIO BABBINO CARO operos gidas

Perskaitykite įdomių faktų ir išgirskite puikių “Youtube” vaizdo įrašų apie garsiąją ariją “O MIO BABBINO CARO”.

Jei norite išgirsti daugiau apie operą GIANNI SCHICCHI, spustelėkite nuorodą į operos portretą

Arija – santrauka ir pagrindinės aplinkybės

 
Synopse: Rinukcijus tikėjosi, kad miręs dėdė jam ką nors paliko, nes tik padedamas palikimo jis gali vesti savo meilužę Lauretą, Džanio Šikio dukterį. Tačiau dėdė testamentu paliko turtą bažnyčiai. Rinukčiui kyla mintis: čia gali padėti tik Džanis Šikis. Jis jau paskambino jam. Jo giminaičiai šokiruoti, jie nenori turėti nieko bendra su tokiu žmogumi. Rinukčio rėžia liepsningą kalbą už Džanį Šikį. Taip, jis svetimas ir gudrus, bet tik jis savo gudrumu gali juos išgelbėti. Gianni Schicchi į namus įeina lydimas dukters Laurettos. Rinučio teta nori jį išvaryti kartu su dukra. Džanis Šikis tik niekina tokius žmones ir nori išeiti, giliai įžeistas. Lauretta ir Rinuccio yra beviltiški ir mato, kad jų vestuvės išnyksta. Rinukčio prašo savo giminaičių pasitikėti Šičia, o Lauretta prašo tėvo pasilikti, nes priešingu atveju ji nori mestis į Arno upę.
Arija labai paprasta, bet vis tiek nusipelno būti garsi. Išraiškos ženklas yra “ingenuo”, kuris reiškia naivus, patiklus. Arija turi būti dainuojama iš širdies, be dirbtinio patoso. Žinoma, už jos slypi ir dalis gudrumo, nes jauna moteris žino, kaip suminkštinti tėvo širdį. Lauretta dainuoja savo melodiją ant kelių priešais tėvą. “Caro” turi būti pripildyta meilės.

Su dideliu, bet aksominiu crescendo ir oktavos šuoliu į aukštą As “e se l’amassi indarno” (“and won’t you give it to me”) su gražiais aiškiais balsiais Lauretta visiems parodo savo dantis.

Po rezignuojančio ir dramatiško “per buttarmi in Arno” (“Aš metamės į Arno”) seka garsiausia arijos dalis “mi struggo o tormento” (“Aš nerimauju ir kenčiu kančias”).

Po šios skambios ištraukos iškart seka gražus “O dio” pianissimo, o po mirties palinkėjimo – neatremiamas, beveik saldus babbo, pietà, pietà (“Tėti, pasigailėk, pasigailėk”), kuris turi skambėti beveik kaip malda. Naivi širdį virpinanti jaunos moters malda.

Arija – O MIO BABBINO CARO tekstas

 
O mio babbino caro,
mi piace, è bello bello,
in Porta Rossa
a comperar l’anello!
Si, si, ci voglio andare!
E se l’amassi indarno,
andrei sul Ponte Vecchio
ma per buttarmi in Arno!

Mi struggo e mi tormento,
O Dio! Vorrei morir!
Babbo, pietà, pietà, pietà!
 
Mano brangus tėtis
Man jis patinka, jis toks gražus.
Noriu vykti į Porta Rossa
Pirkti žiedą!
Taip, taip, noriu ten nuvykti!
Ir jei mano meilė būtų veltui,
Eičiau į Ponte Vecchio
Ir mesti save į Arno upę!
Aš kankinuosi, aš kankinuosi!
O Dieve, aš norėčiau mirti!
Tėve, pasigailėk, pasigailėk!
 

Skirtas “lyriniam sopranui”

Laurettos vaidmuo skirtas lyriniam sopranui. Lyrinio soprano balsas turi būti šilto tembro, o aukštame registre įtikinti varpiniu skambesiu. Jis turi būti spalvingas ir neskambėti priverstinai. Vidurinis registras turi būti sodrus.

Garsiausios interpretacijos O MIO BABBINO CARO

Yra dešimtys interpretacijų. Atrinkti sunku. Caballé interpretacija yra garsi ir, ko gero, gražiausia… Aukštosios natos liejasi kvapą gniaužiančiai, nuotaika beveik nežemiška.

O mio babbino caro – Caballé

Šiame Marijos Callas įraše skamba nekantrumas ir drama. Skuba beveik fiziškai juntama.

O mio babbino caro – Callas

Elisabeth Schwarzkopf interpretacija yra labai jaudinanti. Intymiausias iš visų įrašų.

O mio babbino caro – Schwarzkopf

Ir kaip paskutinė versija Annos Netrebko interpretacija.

O mio babbino caro – Netrebko

BONUSINĖ versija su gražiais Florencijos paveikslais

Peter Lutz, opera-inside, internetinis operos gidas, skirtas arijai “O MIO BABBINO CARO” iš Giacomo Puccini operos “Džanis Šikis”.