Online operos gidas ir Franzo Leharo operos “Šypsenų šalis” santrauka

Muzika, kurią mums pateikia Leharas spektaklyje “Šypsenų šalis” (“das Land des Lächelns”), yra stulbinanti. Pats Leharas apie savo muziką yra sakęs, kad visada ieškojo melodijos. O kokį spindesį jis mums siūlo šiame kūrinyje! Kiekvienas kūrinys atskleidžia nenugalimą žavesį ir tapo sėkmės istorija.

 

 

 

Turinys

Synopse

I veiksmas (salono scena)

II veiksmas (rūmų scena)

III veiksmas (Atsisveikinimo scena)

 

Rekomenduojama įrašyti

Įrašo rekomendacija

 

Esminiai įvykiai

Immer nur lächeln und immer vergnügt

Bei einem Tee à deux

Von Apfelblüten einen Kranz

Wer hat die Liebe uns ins Herz gesenkt

Als Gott die Menschen erschuf .. meine Liebe, deine Liebe

Dein ist mein ganzes Herz (Tik tavo yra mano širdis)

Zig, zig, zig… Du bist so lieb, so schön

Liebes Schwesterlein, sollst nicht traurig sein

 

 

 

 

 

 

 

 

 

DAS LAND DES LÄCHELNS Act I

 

25 metai po “Linksmosios našlės”

Leharas visą gyvenimą ieškojo sėkmės. Pirmą kartą ši sėkmė atėjo su “Linksmąja našle”, kai jam buvo 34 metai. Per visą jo gyvenimą šis kūrinys tapo vienu dažniausiai atliekamų kūrinių visame operos ir operetės repertuare. Visą gyvenimą jis ieškojo meninio pripažinimo (kaip ir Offenbachas prieš 60 metų…), kurio jam nesuteikė daugelis vadinamųjų ekspertų. Kūriniu “Šypsenų šalis”, kurį parašė 1928 m., būdamas 58 metų, Leharas bandė padaryti operetę šiuolaikiškesnę ir priartinti ją prie operos žanro. Tuo metu, kai buvo kuriama “Šypsenų šalis”, Viena – jau nebe malonumų ieškantis fin-de-siècle metropolis prie Dunojaus, o (per didelė) mažos šalies sostinė, besibaigiančio sukrėsto dešimtmečio pabaigoje. Todėl “Šypsenų šalis” nebėra lengvabūdiška Vienos operetė, o kūrinys, pretenduojantis nušviesti vidinį veikėjų gyvenimą. Ji baigiasi tragiškai, nes melas apie laimingą pabaigą šiam laikmečiui nebetiko. Praėjus kelioms savaitėms po premjeros, Vakarų verslo pasaulį apėmė juodasis penktadienis, pradėjęs istorinį 1929 m. akcijų rinkos žlugimą. Istoriškai įdomi paralelė su kita didžia operete – Offenbacho “Hoffmanno romanais” (“Les Contes d’Hoffmann”). Jis taip pat parašė šį kūrinį ekonominės depresijos laikotarpiu, dėl kurios netrukus po premjeros įvyko didelis akcijų rinkos žlugimas.

 

 

Eneretinės literatūros viršūnė

Muzikiniu požiūriu Leharas nuo operetės atsiriboja dešiniuoju kūriniu. Randame keletą ištraukų, primenančių Strausso “Salomėją”. Nota bene, Ričardas Štrausas (Richard Strauss) šį teiginį atmestų, nes buvo vienas iš tų, kurie paniekinamai rodė pirštu į operetės kompozitorių Leharą.

Muzika, kurią mums pateikia Leharas, yra stulbinanti. Pats Leharas apie savo muziką yra sakęs, kad visada ieškojo melodijos. Ir kokį spindesį jis mums siūlo šiame kūrinyje! Kiekvienas kūrinys atskleidžia nenugalimą žavesį ir tapo sėkmės istorija. Kartkartėmis pasitaiko kūrinių, kurie puikiai tiktų ir operai. Pats Leharas yra sakęs: “Šiuolaikinė opera yra per sunki net pusiau išsilavinusiam žmogui, šiuolaikinė numerinė opera jam yra per lengva, per sekli. Aš noriu užpildyti tarpą tarp jų, mano operetė turėtų būti tarpinė grandis tarp operos ir operetės”.

 

Šio kūrinio sėkmė nusišypsojo akimirksniu. Su “Šypsenos žeme” Leharas galėjo pakartoti milžinišką savo “Linksmosios našlės” sėkmę. Ko nepavyko suteikti daugeliui to meto amžininkų (Leoncavallo, Mascagni, Cilea, Boito ir kt.), kurie visą gyvenimą laukė, kol galės patvirtinti savo jaunystės metų sėkmę.

 

 

Richardas Tauberis ir Giacomo Puccini

Šiame operos portrete, žinoma, kalbėsime ir apie Leharo bendradarbiavimą su tenoru Richardu Tauberiu. Tačiau Tauberis buvo ne vienintelis svarbus įkvėpimo šaltinis; Giacomo Puccini “Madama Butterfly” taip pat padarė įspūdį Leharui. Nors Puccini “Drugelio” egzotika muzikiniu požiūriu buvo kur kas gilesnė nei kiek paviršutiniškas Leharo rytietiškumas, abu kūriniai turi daug paralelių, pavyzdžiui, skirtingų kultūrų susiliejimo nesėkmę, kurią reprezentuoja santykių drama, galiausiai tragiškai žlunganti. Tačiau su sukeistais lyčių vaidmenimis ir “šypsenų šalimi” buvo juokais pavadintas “Monsieur Butterfly”.

 

 

Libretas – rudas Franzo Leharo šešėlis

Istorija apie princą Sou-čengą ir buržua Lizą nebuvo nauja. Siužetas paremtas Leharo operete “geltonoji striukė” (libreto autorius Leonas), kurią jis nesėkmingai pastatė scenoje prieš 6 metus. Kūrinys buvo per daug išplėstinis ir turėjo teksto trūkumų. Ludwigas Herzeris ir Fritzas Löhneris-Breda išvalė libretą ir siužetą ir parašė patrauklius tekstus. Muzikiniu požiūriu Leharas perėmė didžiąją dalį ankstesnio kūrinio ir pridėjo dar kelias pjeses.

Visi libreto autoriai buvo žydų kilmės, kurių likimai vėlesniais nacių metais baigėsi tragiškai. Ypač skaudi buvo Fritzo Löhnerio-Bredos (Fritz Löhner-Breda), kurio kūriniai, parašyti Buchenvaldo ir Aušvico koncentracijos stovyklose, vėliau buvo išleisti. Liūdina vaidmuo, kurį Leharas suvaidino Trečiajame reiche. Tačiau šiuo metu susilaikysiu nuo jo nagrinėjimo.

 

Operetė pradedama gražių melodijų iš operos potyriu.

Ouvertüre – Sandoras

 

 

Elisabeth Schwarzkopf interpretacija apie Lizą

Synopse: “Liza Lisa” (angl: Grafo Lichtenfelso salone. Švenčia grafo duktė Liza. Ji laimėjo jojimo turnyrą.

Lizos vaidmuo tikriausiai visada bus siejamas su Elžbieta Švarckopf. Šeštojo dešimtmečio įrašu, kurį dirigavo Ackermannas ir prodiusavo jos vėlesnis vyras Legge’as, ji nustatė standartus.

Heut meine Herrn, war ein Tag … gerne wär ich verliebt

 

Synopse: Liza yra linksma moteris.

Gyvu ¾ ritmu su Vienos žavesiu Lisa dainuoja apie meilę.

Elisabeth Schwarzkopf Lisa žavi savo elegancija ir muzikalumu. Jos balsas pasižymi kilnumu ir erotiška charizma.

Flirten, bisschen Flirten – Schwarzkopf

 

 

Pasirodo jos buvęs draugas Augustas (vadinamas Gustlu)

Synopse: Vaizduoklis: Gustas (Gustas), kuris, beje, yra ir jo draugas, ir jo draugai, ir jo draugai, ir jo draugai: Pasirodo Gustlis ir prisipažįsta Lizai meilę. Liza nebeatsako į jausmus. Kad jos jausmai priklauso Kinijos ambasadoriui, lieka jos paslaptis. Gustlis nusivilia, bet nori likti geras draugas.

Liza – moteris su praeitimi, priešingai nei Butterfly, ji yra ryžtinga ir savimi pasitikinti moteris.

Vėl girdime Švarckopfą duete su Erichu Kuncu. Abu jie buvo legendinio pokario metų Vienos Mozarto ansamblio atstovai. E. Kunzas buvo jaukus ir komiškas Vienos žmogus par excellence, pasižymintis žavesiu, humoru ir, jei reikia, tipišku Vienos pašaipumu (“Schmäh”).

Es ist nicht das erste Mal – Schwarzkopf / Kunz

 

 

Richardo Tauberio interpretacija apie Sou-Cheng

Synopse: Kartu su Šoucheno ir Šuberio knyga “Šuberio ir Šuberio istorijos” (angl: Svečiams išėjus iš kambario, pasirodo princas. Jis nusiteikęs susimąstyti. Jis įsimylėjo Lizą. Tačiau jis žino, kad šis ryšys iš tikrųjų neįmanomas. Šis skausmas jį slegia, tačiau jo kultūros žmonės savo liūdesį slepia už fasado, jis visada nori, kad žmonės šypsotųsi.

Šiuo kūriniu Leharas siekė priartinti operetę prie operos. Jis norėjo nuo medžio raižinius primenančių operetės figūrų pereiti prie sudėtingesnių žmonių. Todėl daugelyje jo muzikos kūrinių piešiamas vidinis figūrų pasaulis. Pavyzdingai atrodo šis kūrinys, kuriame atsiskleidžia mąslus Sou-Chongas.

Sou-Chong vaidmuo taip pat visiems laikams bus susijęs su vardu, jo vardas Richardas Tauberis. Apie Richardo Tauberio ir Franzo Leharo meninę simbiozę skaitysime toliau. Tauberis iš prigimties buvo operos dainininkas, tačiau pamatė, kad dalyvaudamas operetėse gali pasiekti naują auditoriją. Šis nusigręžimas nuo “sunkiosios” mūzos į lengvąją ir jo patariamas verslumas (jis padarė daugiau kaip 700 įrašų) tapo daugelio kritikų, kaltinusių jį meno išdavyste, puolimo objektu. Vis dėlto visuotinai sutariama, kad Tauberis buvo vienas didžiųjų savo amžiaus lyrinių tenorų. Šiame kūrinyje išgirsite puikų Tauberio legato ir išraiškingą vidurinį balso registrą.

Immer nur lächeln und immer vergnügt – Tauber

Elegantiškas duetas “Bei einem Tee à deux”

Synopse: “Tebūnie tai vienas iš tų, kurie nori pasimėgauti, bet ne visi: Liza pakviečia princą puodelio arbatos. Abu mėgaujasi kartu praleistu laiku ir galantiškai flirtuoja vienas su kitu.

Nikolajus Geda ir Elžbieta nuostabiai lyriškai ir elegantiškai dainuoja duetą.

Bei einem Tee à deux – Schwarzkopf / Gedda

Melancholija

Kai Gustlis juos sutrikdo, Liza išeina iš kambario. Gustlis klausia princo Čou, kaip Kinijoje jie vilioja moteris.

Nikolajus Gedda buvo vienas iš tenorų, galinčių dainuoti net aukščiausias natas. Aukštosios šios arijos partijos dainuojamos su blizgesiu.

Von Apfelblüten einen Kranz – Gedda

 

Girdime antrąjį įrašą su Juozapu Šmidtu. Jis buvo labai garsus tenoras XX a. ketvirtajame dešimtmetyje. Dėl mažo ūgio jis nebuvo tinkamas scenai, todėl išgarsėjo kaip radijo tenoras. Jis išsiskyrė aukštu balsu ir melancholišku tembru. Tai puikiai tinka šiam kūriniui.

Von Apfelblüten einen Kranz – Schmidt

 

 

Sou-Čongo atsisveikinimas

Synopse: Kartu su “Savaitės rytu” (angl: Pirmininkas gauna laišką, verčiantį jį nedelsiant išvykti į Kiniją. Jis užima svarbias pareigas vyriausybėje. Išgirdusi apie tai, Liza susigūžia.

Ein Lied, es verfolgt mich Tag und Nacht – Schwarzkopf

 

Synopse: Princas taip pat serga depresija. Jis suprato, kad nepritampa prie Vakarų pasaulio, bet turi palikti mylimą žmogų.

Es wird schon so sein – Gedda / Schwarzkopf

 

 

Sou-Čongas ir Liza prisipažįsta meilėje

Synopse: Kartu su “Žmona ir vyras” ir “Žmona ir vyras” (angl: Abu pripažįsta savo abipusius jausmus ir nusprendžia kartu vykti į Kiniją

Ši scena lygiai taip pat lengvai galėjo būti paimta iš operos. Tai jau nebe lengvo siužeto operetės finalas. Duetas baigiasi gražiu unisono duetu.

Šią ištrauką girdime iš Ciuricho operos teatro pastatymo.

Von Apfelblüten einen Kranz … ein Lied will ich von Seligkeiten singen – Beczala / Kleiter

 

 

 

DAS LAND DES LÄCHELNS II

 

 

 

Kultūrų susidūrimas smogia Lizai

Synopse: “Liza ir jos draugai” (angl: Pekino princo rūmų salėje. Per vaiduoklišką ceremoniją bus inauguruotas princas.

Dešimties metų vokas

Synopsis: Liza suvokia, kad tarp jų kultūrų atsirado takoskyra, ir ją apima depresija. Sou-Čongas bando ją pralinksminti ir prikelia meilę, kuri juos suartino.

Fritzo Wunderlicho balsas šiame duete spindi pačia gražiausia šviesa. Jis gaivus ir aistringas.

Wer hat die Liebe uns ins Herz gesenkt – Wunderlich / Fahberg

 

 

Sou Chongas turi vesti 4 mandžiūrų moteris

Giminės galva Čangas reikalauja, kad princas pagal šalies įstatymus susituoktų su keturiomis mandžiūrų moterimis, o Liza taptų penktąja žmona. Princas ima suvokti padėties beviltiškumą. Tuo tarpu į rūmus atvyksta Gustlis. Jis sekė paskui Lizą. Ten jis sutinka Sou-Čongo seserį Mi.

Mi skundžiasi dėl kinų moterų diskriminacijos:

Mezgimas, siuvinėjimas, skalbimas, maisto gaminimas
O paskui vėl vaiko lovoje,
Taip, tai būtų idealus

Galima daryti prielaidą, kad socialinė tikrovė tuometinėje Vienoje niekuo nesiskyrė ir Leharas savo klausytojams parodė veidrodį.

Mi vaidmuo yra tipiškas Soubretten vaidmuo, reikalaujantis užtikrinto ūgio ir lankstaus balso.

Im Salon zur blauen Pagode – Rothenberger

 

Gustlis įsimyli Mi

Synopse: Gustlis iškeliauja iš savo namų, o jo šeima – iš savo namų: Gustlis iš karto ja susižavi.

Jųdviejų susitikimui Leharas parašė žavų duetą, tapusį įsimintina melodija su priedainiu “meine Liebe, deine Liebe” (“mano meilė, tavo meilė”).

Ackermann įraše Erichas Kunzas kaip Gustlis sužavi savo šiluma ir žavesiu, net jei jo balsas šiam vaidmeniui kiek sunkokas. Gustlio vaidmuo parašytas bufotenoro partijai, Erichas Kunzas buvo baritonas.

Als Gott die Menschen erschuf .. meine Liebe, deine Liebe

 

 

Liza prisipažįsta Gustlui apie savo nelaimę

Synopse: Susitikus su Lisa, ji prisipažįsta, kad yra nelaiminga svetimoje šalyje ir kad labai ilgisi gimtosios Vienos.

Kai Liza ilgisi Vienos, žinoma, cituojamas Vienos valsas.

Alles vorbei … ich möchte wieder einmal die Heimat sehn – Hallstein

 

 

Tauberio “Dein ist mein ganzes Herz” (“Tavo yra vien tik mano širdis)

Synopse: “Tautiška giesmė “Tautiška giesmė” (angl: Pirmą kartą princas bando ją paguosti ir prikelia savo meilę.

Ši daina jau buvo ankstesniame Leharo kūrinyje “die gelbe Jacke”, tačiau buvo beveik nepastebėta. Filmo “Šypsenų šalis” perdirbinyje ši daina tapo auksiniu numeriu. Ričardui Tauberiui už tai neabejotinai priklauso dideli nuopelnai. Tauberis jau bendradarbiavo su Leharu 4 operetėse 1920-aisiais, o dainos, kurias Leharas pritaikė Tauberiui, paprastai užimdavo svarbią vietą antrajame veiksme ir buvo pavadintos “Tauber Lieder”. Tauberio daina “Dein ist mein ganzes Herz” yra žinomiausia iš jų ir vienas garsiausių visų laikų tenorų kūrinių.

Tauberio ir Leharo meninė partnerystė buvo labai simbioziška. 1920 m. Richardas Tauberis pirmą kartą dainavo Leharo operetę ir iš karto sulaukė sėkmės. Leharas nukentėjo nuo operetės žanro nuosmukio. Su Tauberiu jis galėjo pasiekti ankstyvą “Linksmosios našlės” sėkmę. Richardas Tauberis savo gyvenimo laikotarpiu buvo viena didžiausių pramogų pasaulio žvaigždžių, o ši arija pavertė jį legenda. Dainuojant operetėse, jam atsivėrė plačiosios viduriniosios klasės durys ir jis tapo populiarus.

Leharas buvo pakankamai sumanus, kad glaudžiai bendradarbiaudamas su Ričardu Tauberiu pritaikė Sou-Chong dainavimo balsą. Leharas galėjo pabrėžti stipriąsias Tauberio balso puses (gražų vidurinį registrą, gražų tamsų tembrą) ir apeiti silpnąsias balso vietas (ypač viršutines natas).

Dein ist mein ganzes Herz – Tauber

 

Pavarotti, be galo lyriškas ir žavintis “Thine is all my heart”. Dėl papildomo efekto Pavarotti, Domingo, Villazonas ir Co. kartais ariją užbaigia aukštu tūzu (vietoj des).

Tu m’hai preso il cor – Pavarotti

 

 

 

 

DAS LAND DES LÄCHELNS Act III

 

 

 

 

Liza išsiskiria su Sou-Chongu

Sironopsis: Liza negali sutikti būti penktąja žmona. Princas bando jai paaiškinti, kad santuoka tėra formalumas. Kai Čangas pradeda vestuvių ceremoniją, Liza pareiškia, kad nori išvykti iš Kinijos. Baisiai susiginčijęs Sou-Čongas jai pasako, kad Kinijoje ji tėra daiktas ir kad jis ją valdo. Pasibjaurėjusi Liza pareiškia, kad viskas baigta. Songą tai labai paveikia.

Liūdni garsai pristato skambios melodijos reprizą.

Dein war mein ganzes Herz – Gedda

Mi ir Gustelio santykiai gimsta ne po palankia žvaigžde

Synopse: “Gilija ir Gustas – tai ne tik romanas, bet ir knyga, kurioje pasakojama apie Giliją ir Gustą: Mi yra įsimylėjusi europietį.

Ir vėl Leharo duetas, nuo kurio žavesio neįmanoma pabėgti.

Zig, zig, zig… Du bist so lieb, so schön – Kunz / Loose

 

 

Synopse: Antra, net Mi ir Gustlo jausmai nesugeba panaikinti atotrūkio tarp kultūrų, ir Mi tenka pripažinti sau, kad jos svajonė neišsipildys.

Wie rasch verwelkte doch das kleine Blümchen Glück – Schwarzkopf

Nepavykęs pabėgimas

Synopse: “Pabėgimas iš kalėjimo” (angl: Mi padeda Gustlui ir Lizai pabėgti iš rūmų, bet juos sugauna Sou-Čongas. Jis supranta, kad negali sulaikyti Lizos. Jis paleidžia europiečius. Kartu su seserimi Mi jie liūdnai stebi, kaip Liza ir Gustlis palieka rūmus.

Šiame nostalgiškame kūrinyje girdime švedą Nikolajų Geddą. Geddos gimtosios kalbos buvo švedų ir rusų, tačiau jo vokiečių kalba yra idiomatiška ir be akcento, jo balsas žavi gražiu melodingumu ir puikiu frazavimu. Girdime gražią šio nuostabaus kūrinio pabaigą.

Liebes Schwesterlein, sollst nicht traurig sein – Gedda

 

 

Rekomenduojama įrašyti operetę DAS LAND DES LÄCHELNS

 

EMI su Elisabeth Schwarzkopf, Nicolai Gedda, Erich Kunz ir Emmy Loose, diriguojant Otto Ackermann, Filharmonijos orkestru ir choru.

 

 

Peter Lutz, opera-inside, internetinis operos gidas apie Franzo Leharo operą DAS LAND DES LÄCHELNS.

 

0 replies

Leave a Reply

Want to join the discussion?
Feel free to contribute!

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *